Judėjimo sutrikimas – tai negalia, trukdanti asmeniui atlikti užduotis, kurioms reikia motorinės kontrolės ir koordinacijos. Tokios negalios gali apimti viršutinę kūno dalį, apatinę kūno dalį arba abu – nuo paralyžiaus iki amputacijos. Kai kurie žmonės, turintys judėjimo negalią, renkasi prisitaikančius įrenginius, padedančius orientuotis aplinkoje, o kitiems tokie įrenginiai nėra reikalingi. Kaip ir kitiems neįgaliesiems, pagal įstatymą gali būti reikalaujama apgyvendinti viešose erdvėse, darbo vietoje ir mokykloje, kad žmonės galėtų užsiimti verslu.
Dėl kai kurių judėjimo sutrikimų reikia naudotis invalido vežimėliais, vaikštynėmis, lazdomis ar ramentais. Kai kurie žmonės gali netvirtai stovėti ant kojų arba negali stovėti neparemti. Šios pagalbinės judėjimo priemonės gali leisti jiems saugiau naršyti, tačiau taip pat gali prireikti šiek tiek apgyvendinimo. Pavyzdžiui, neįgaliųjų vežimėliams reikia plačių durų, rampų ir kitų modifikacijų, kad jie galėtų patekti su savo kėdėmis.
Judumas apima ne tik kojas. Tokie sutrikimai gali apriboti ir rankų bei rankų funkcionalumą. Žmonėms gali būti sunku rašyti, atlikti smulkiosios motorikos užduotis arba koordinuoti rankas tokiai veiklai kaip vairavimas. Esant šiems judėjimo sutrikimams, gali būti naudingi kojos valdikliai, diktavimo programinė įranga ir panašios priemonės. Pavyzdžiui, namuose gali būti įrengti kojiniai pedalai, skirti valdyti apšvietimą žmonėms, turintiems judėjimo negalią rankose.
Pažeidimai gali būti įgimti arba įgyti, gali būti įvairaus intensyvumo ir sunkumo. Pavyzdžiui, cerebrinis paralyžius yra įgimtos negalios pavyzdys, o vėliau po sunkios traumos, turinčio judėjimo sutrikimų, pacientui gali prireikti amputacijos. Žmonės, kenčiantys nuo lėtinių skausmo ir neurologinių problemų, skirtingu metu gali patirti įvairaus laipsnio judėjimo sutrikimą. Be to, judėjimo sutrikimas gali būti laikinas, pavyzdžiui, kai kas nors susilaužo koją, bet planuoja grįžti į visišką mobilumą, kai koja sugis.
Viešosiose patalpose, skirtose žmonėms su judėjimo negalia, gali būti rampos neįgaliųjų vežimėliams ir vaikštynėms, turėklai, padedantys žmonėms stabilizuotis, ir lengvai suimamos rankenėlės, jungikliai ir kiti valdikliai. Šios priemonės taip pat gali būti naudingos vyresnio amžiaus žmonėms, kurie gali neturėti specifinių sutrikimų, tačiau galėtų įvertinti šias detales, kad pasaulyje būtų lengviau naršyti. Kai kurie žmonės, turintys tokių sutrikimų, nusprendžia bendradarbiauti su tarnybiniu gyvūnu, kuris gali užtikrinti stabilumą arba padėti atlikti tokias užduotis kaip sugriebti daiktus ir juos manipuliuoti. Viešosios patalpos taip pat taikomos apmokytiems tarnybiniams gyvūnams, jei jie gerai elgiasi ir akivaizdžiai atlieka savo prižiūrėtojų užduotis.