Jungtinė tachikardija yra neįprastai greitas širdies ritmas, atsirandantis aplink atrioventrikulinę (AV) jungtį – struktūrą tarp prieširdžių ir širdies skilvelių, kurioje yra AV mazgas, svarbi natūralaus širdies stimuliatoriaus sistemos dalis. Šis konkretus širdies ritmas yra dalis didesnės greitų širdies ritmų šeimos, žinomos kaip supraventrikulinė tachikardija, taip pavadinta dėl to, kad jos kyla virš širdies skilvelių. Daugybė problemų gali sukelti paciento jungtinę tachikardiją.
Gydytojas gali nustatyti tachikardiją tiesiog jausdamas paciento pulsą arba klausydamas širdies ir pastebėdamas, kad širdies plakimas yra greitesnis nei turėtų būti. Norint nustatyti sukeltos tachikardijos tipą, būtina atlikti elektrokardiogramą, kurioje matuojami elektriniai impulsai iš širdies. Šie impulsai sudaro išskirtinius EKG rodmenų modelius, o modelio forma gali būti naudojama norint nustatyti nenormalaus širdies ritmo šaltinį.
Kai kuriems pacientams natūraliai yra lengva jungties tachikardija ir jiems gali neprireikti jokios medicininės intervencijos, nors nenormalus širdies ritmas bus pažymėtas paciento diagramoje, todėl ateityje tai nekels nerimo. Kitiems pacientams širdies ritmas kelia susirūpinimą, o tai rodo, kad širdis susireguliuoja. Vaistai gali būti naudojami širdies ritmui kontroliuoti arba pacientui gali prireikti mechaninio širdies stimuliatoriaus, implantuoto prietaiso, kuris perima širdį ar širdies dalį, kad reguliuotų širdies plakimą.
AV pakartotinis įėjimas ir jungtinė negimdinė tachikardija yra du jungiamosios tachikardijos pavyzdžiai, užfiksuoti žmonėms. Pacientams, sergantiems šiomis ligomis, tikriausiai bus patarta susitikti su kardiologu, kad jis įvertintų. Kardiologas gali atlikti kai kuriuos tyrimus, kad nustatytų greito širdies susitraukimų dažnio kilmę, ir parengti gydymo planą problemai išspręsti. Paprastai tikslas yra naudoti minimaliai invazinius nenormalių širdies ritmų gydymo būdus, kad būtų sumažinta rizika pacientui.
Pacientams, sergantiems jungtine tachikardija, gali reikėti laikytis tam tikrų atsargumo priemonių, kai reikia imtis veiklos. Gydytojas gali patarti pacientui dėl saugaus mankštos ir darbo sąlygų, kad išvengtų širdies pertempimo, jei dėl to kyla susirūpinimas. Stresas taip pat gali būti rizikos veiksnys pacientui, kaip ir tokia veikla kaip rūkymas. Fizinės formos palaikymas padės sumažinti širdies apkrovą ir išlaikyti kuo sveikesnę paciento širdį.