Suvokiamo krūvio greitis yra subjektyvus būdas nustatyti, kaip sunkiai žmogus suvokia, kaip sunkiai dirba savo kūną fizinės veiklos metu. Pirmą kartą sukurtas švedų profesoriaus Gunnaro Borgo, suvokiamo krūvio dažnis priklauso nuo fizinių pojūčių, kuriuos žmogus patiria mankštindamasis, įskaitant padažnėjusį širdies susitraukimų dažnį, kvėpavimo dažnį ir raumenų nuovargį. Matas, iš pradžių pagrįstas 20 balų skale, o vėliau pakeistas į 10 balų skalę, gali padėti apytiksliai apskaičiuoti žmogaus širdies ritmą.
Pirmą kartą įvedus, suvokiamo krūvio skalė svyravo nuo šešių iki 20. Šeši buvo žemiausia skalės riba, o tai reiškia, kad praktiškai nebuvo daroma jokių pastangų. Ir atvirkščiai, 20 buvo aukščiausias fizinio krūvio įvertinimas. Asmens balas lėmė, ar jam reikia padidinti ar sumažinti aktyvumą.
Pagal skalę nuo šešių iki 20 žmogus, kurio balas buvo 12 ar mažiau, mankštinosi lengvu tempu. Tai galėtų būti prilyginama ėjimui lėtai. Asmuo, surinkęs nuo 13 iki 16 balų, atliko šiek tiek sunkų pratimą. 17 ar daugiau balų parodė, kad asmuo veržėsi ir labai sunkiai dirbo.
Suvokiamo krūvio skalė nuo 0 iki 10 taip pat parodo, kaip sunkiai žmogus mano, kad jis dirba mankštos metu. Žmogus, surinkęs 0 balų, nejaustų jokio krūvio. Tai būtų prilyginama sėdinčiam žmogui. Asmuo, įvertinęs save 10, atliktų pratimus sunkiu lygiu.
Turint vieną ar du balus, jaučiamo krūvio lygis laikomas labai lengvu. Pagal šį įvertinimą žmogus gali kalbėti be jokių pastangų. Trijų balų įvertinimas suvokiamas kaip lengvas ir žmogus sugeba kalbėti su minimaliomis pastangomis. Įvertinus keturis, jaučiamas krūvis yra gana lengvas ir žmogus gali kalbėti patogiai.
Esant penkiems balams, žmogaus krūvio lygis suvokiamas kaip vidutinis ir norint kalbėti, reikia šiek tiek pastangų. Šešių balų įvertinimas rodo, kad asmuo mano, kad jo pastangos yra vidutiniškai sunkios, o kalbėti reikia bendrų pastangų. Jei žmogus įvertina save septynetu, jis mano, kad jis sunkiai dirba ir pastebės, kad kalbėjimas reikalauja daug pastangų. Aštuonių balų įvertinimas reiškia, kad asmuo mano, kad jo fizinio krūvio lygis yra sudėtingas, ir pastebės, kad kalbėjimas reikalauja maksimalių pastangų. Įvertinęs devynis ar 10, žmogus mano, kad jo pastangos yra maksimalios ir negali kalbėti.
Naudodamas 10 balų skalę, žmogus gali apytiksliai apskaičiuoti savo maksimalų širdies susitraukimų dažnį. Kiekvienas lygis padauginamas iš 10 ir nustatomas maksimalus širdies susitraukimų dažnis. Jei žmogaus juntamo krūvio dažnis būtų buvęs penkis, tas žmogus būtų pasiekęs maksimalų 50 procentų širdies susitraukimų dažnį. Maksimalus širdies susitraukimų dažnis yra tik apytikslis rodiklis, nes jis gali skirtis priklausomai nuo amžiaus ir fizinės sveikatos.