Juodieji ryžiai yra paveldima lipnių ryžių veislė, auginama Azijoje. Paprastai jie parduodami kaip nesmulkinti ryžiai, tai reiškia, kad nepašalinami juodi ryžių lukštai, kuriuose gausu skaidulų. Dėl neįprastos spalvos jis labai populiarus desertams, o didelė maistinė vertė yra papildoma nauda. Šie ryžiai dažnai patiekiami su šviežiais vaisiais, tokiais kaip mangai ir ličiai, ypač kai apšlakstomi vaisiais ar ryžių sirupu.
Mirkymas ir virimas atskleidžia tikrąją šių ryžių spalvą, kuri iš tikrųjų yra nuo sodrios violetinės iki bordo spalvos, nors nevirti grūdai atrodo juodi. Natūrali ryžių spalva dažys į juos pridėtus maisto produktus, tokius kaip kokosų pienas. Jį taip pat galima valgyti su patiekalais, nors tai yra rečiau. Šie grūdai dažnai naudojami kiniškiems desertams gaminti, nors jie taip pat yra populiarūs daugelyje kitų Azijos šalių, kurios visos turi savo specialius produkto pavadinimus.
Juoduosius ryžius nuo kitų veislių skiria keli dalykai. Jis nebūna labai lipnus, nors kartais bus apdorojamas, kad būtų mažiau lipnus. Jis taip pat turi labai sodrų, šiek tiek saldų, stipriai riešutų skonį. Ryžiuose natūraliai yra daug geležies, dėl kurios susidaro tanki violetinė spalva, taip pat daug skaidulų, nes sėlenos lieka ant ryžių. Jame taip pat gausu įvairių kitų vertingų vitaminų ir mineralų.
Kaip ir kitus nesmulkintus ryžius, juoduosius virti reikia ilgiau nei tradicinius lukštentus ryžius. Idealiu atveju jis turėtų būti laikomas šaldytuve ir sunaudotas per tris mėnesius, kad nesugestų. Ryžių nuplovimas ir mirkymas prieš verdant padės sutrumpinti virimo laiką. Paprastai juodieji ryžiai turi būti virti su dviem puodeliais vandens kiekvienam puodeliui ryžių, o po mirkymo juos reikės virti 20–30 minučių arba 60 minučių, jei jie bus virti nemirkyti. Kai juodieji ryžiai naudojami desertuose, jie kartais verdami su kokosų pieno, cukraus ir vandens mišiniu, kad susidarytų saldūs, lipnūs, į pudingą panašūs ryžiai.