Juosmens skoliozė reiškia būklę, kai apatinė stuburo dalis tampa išlenkta. Stuburo deformacijas gali sukelti daugybė skirtingų veiksnių, įskaitant įgimtus sutrikimus ir artritą, ir dažniausiai sukelia apatinės nugaros dalies skausmą ir lėtinį nuovargį. Šio tipo skoliozės gydymas priklauso nuo sunkumo ir tikslios kreivės vietos. Gydytojas ortopedas gali įvertinti asmens būklę ir nustatyti skausmą malšinančių vaistų, korekcinių breketų ar operacijos poreikį simptomams palengvinti ir pasveikti. Gydydami dauguma žmonių gali įveikti juosmens skoliozę ir mėgautis aktyviu gyvenimo būdu.
Juosmens skoliozę žmogus gali patirti bet kuriuo gyvenimo momentu. Įgimti sutrikimai kūdikiui dažniausiai pastebimi iš karto, o paauglių skoliozė pasireiškia tuo, kad jauno žmogaus stuburas auga ir vystosi nepatogiai. Tiek vaikams, tiek suaugusiems neuroraumenų ir skeleto sutrikimai, tokie kaip cerebrinis paralyžius, raumenų distrofija ir artritas, gali prisidėti prie audinių aplink juosmens slankstelių degeneracijos, dėl kurios gali išsivystyti skoliozė. Vyresnio amžiaus žmonėms ši liga taip pat gali išsivystyti dėl bendro apatinės nugaros dalies nusidėvėjimo. Skoliozė laikoma idiopatine, kai gydytojai negali nustatyti priežasties.
Juosmens skoliozė gali sukelti keletą skirtingų požymių ir simptomų. Priklausomai nuo kreivumo sunkumo, asmuo gali jausti dažną apatinės nugaros dalies skausmą ir nuovargį, kuris pablogėja ilgai sėdint ir stovint. Dėl nelygaus stuburo gali atrodyti, kad klubai pasvirę, o tai gali sukelti nepatogią eiseną ir sunkumų atliekant fizinę veiklą. Negydomas su skolioze susijęs skausmas linkęs stiprėti, nes minkštieji audiniai šalia stuburo tampa nuolat dirginami. Rimta kreivė taip pat gali sukelti tirpimą ir problemų kontroliuoti kojų judesius, jei ji spaudžia apatinės nugaros dalies nervus.
Gydytojas gali patikrinti skoliozės požymius, atlikdamas išsamų fizinį egzaminą. Gydytojas taip pat gali atlikti juosmens srities rentgeno spindulius ir magnetinio rezonanso tomografiją (MRT). Rentgeno ir MRT rezultatai leidžia specialistams nustatyti kreivės laipsnį ir tiksliai nustatyti deformacijos vietą. Nustačius diagnozę, gydytojas gali aptarti su pacientu įvairias gydymo galimybes.
Dauguma lengvos skoliozės atvejų, ypač tų, kurie laikomi idiopatiniais, gydomi konservatyviai. Pacientui gali būti nurodyta vartoti nereceptinius ar receptinius vaistus, kad sumažintų lėtinį skausmą, ir planuoti reguliarius patikrinimus, siekiant užtikrinti, kad juosmens skoliozė nepablogėtų. Vaikams ir paaugliams, patyrusiems skoliozę, dažnai uždedami specialūs nugaros įtvarai, kuriuos reikia nešioti keletą valandų per dieną, siekiant palaipsniui sumažinti stuburo išlinkimus.
Chirurgija paprastai skirta sunkiausiems atvejams. Kvalifikuotas chirurgas gali atlikti stuburo sujungimą – procedūrą, kurios metu du ar daugiau slankstelių visam laikui sujungiami, kad skoliozė nepablogėtų. Norint visiškai pasveikti, pacientui gali tekti nešioti įtvarus kelis mėnesius po operacijos.