Kas yra juosmens spondilozė?

Juosmens spondilozė yra degeneracinė būklė, pažeidžianti apatinę stuburo dalį. Paciento, sergančio juosmens spondiloze, stuburas pažeidžiamas dėl susiaurėjusio tarpo tarp slankstelių, dėl ko gali kilti įvairių sveikatos problemų – nuo ​​nugaros skausmo iki neurologinių problemų. Šią būklę dažniausiai sukelia senatvė, nes senstant keičiasi stuburas, o daugelis šių pokyčių prisideda prie slankstelių degeneracijos. Spondilozė, kuri taip pat gali atsirasti kaklo ir krūtinės slankstelių srityje, taip pat žinoma kaip stuburo osteoartritas.

Klasikiniu juosmens spondilozės atveju tarpas tarp stuburo diskų susiaurėja. Dėl to pacientui atsiranda tirpimas, dilgčiojimas ir skausmas, kuris, atrodo, sklinda iš srities. Šie simptomai atsiranda dėl spaudimo nervams, kai jie išeina iš nugaros smegenų. Jei spondilozei leidžiama progresuoti, gali susiaurėti stuburo kanalas, o tai gali sukelti nugaros smegenų pažeidimą, o tai gali sukelti blogą šlapimo pūslės kontrolę, netvirta eiseną ir kitas rimtas neurologines problemas.

Vystantis juosmens spondilozei, slanksteliai linkę sustingti ir turi susilieti arba imobilizuoti. Dėl to sumažėja lankstumas ir padidėja nugaros skausmas, nes imobilizuoti slanksteliai gali iškreipti arba pažeisti paciento stuburą. Juosmens spondilozei taip pat gali būti būdingas kaulų ataugų susidarymas ir kaulinis išaugimas aplink stuburą, dėl kurio gali suspausti nervus.

Ši būklė paprastai diagnozuojama atliekant rankinį stuburo tyrimą ir rentgeno vaizdą. Taip pat gali būti atliktas neurologinis tyrimas, siekiant nustatyti, ar juosmens spondilozė sukėlė problemų stuburo kanale, ar ne. Gydytojas, įvertinęs situaciją, gali kartu su pacientu sukurti požiūrį į gydymą. Gydymas pagrįstas juosmens spondilozės sunkumu ir paciento amžiumi; Pavyzdžiui, 90 metų pacientui operacija nerekomenduojama, tačiau 60 metų pacientui gali būti verta rizikuoti.

Lengvais atvejais juosmens spondilozės sukeltam skausmui malšinti gali būti naudojami vaistai, o lankstumui padidinti ir stuburui sustiprinti gali būti taikoma fizinė terapija. Pacientams kartais patariama laikytis dietos ir mankštos režimo, kuris gerina bendrą fizinę sveikatą. Ypatingais atvejais pacientas gali būti siunčiamas pas stuburo chirurgą, kad ištaisytų būklę ir stabilizuotų stuburą.