Kadišas yra žydų malda, pagerbianti Dievo šlovę. Žydų bendruomenėje naudojama daugybė skirtingų šios maldos formų, įskaitant kelias formas, kurios naudojamos kasdienės maldos metu sinagogoje, šule ar šventykloje. Be to, gedintieji sako ypatingą Kadišo formą, todėl kai kurie žmonės jį sieja būtent su gedulu.
Ši malda iš pradžių buvo parašyta aramėjų kalba, kuria plačiai kalbėjo daugelis ankstyvųjų žydų žmonių. Pavadinimas „Kaddish“ kilęs iš aramėjų kalbos qaddis, kuris reiškia „šventas“ arba „šventas“.
Pamaldų metu naudojamos kelios šios maldos formos, atskiriančios įvairias pamaldų dalis. Kadišas gali būti sakomas tarp įvairių šventojo teksto skaitymų, pamaldų pradžioje ir pabaigoje. Laidotuvių ceremonijų metu sakoma unikali gedinčiųjų forma, konkretūs gedintieji kiekvieną dieną sako gedinčiojo kadišą tam tikrą laikotarpį, kuris priklauso nuo gedinčiojo ir mirusiojo santykių. Nepaisant asociacijų su gedulu, šioje maldoje mirtis visai neminima.
Kita malda, El Maleh Rachamim, naudojama melstis už mirusiojo sielą. Kai per pamaldas kalbamas gedinčiojo kadišas, tikimasi, kad visi susirinkusieji prisijungs, nes visi kongregacijos nariai laikomi gedinčiaisiais, nors kongregacija neprivalo prisijungti prie maldos kartojimo, kurią sako konkretūs gedintieji, pvz. tėvai ir broliai ir seserys.
Kadišas skiriasi įvairiose judaizmo sektose, ir kadangi jis būna labai įvairių formų, lankytojai kartais gali susipainioti, kai tai sakoma. Daugelis šulų pateikia spausdintas savo kadišo formas hebrajų kalba, siūlydami transliteraciją žmonėms, kurie nemoka skaityti hebrajų, kartu su vertimu į anglų kalbą. Kaip ir kitos šlovinimo maldos, ši malda pagerbia Dievą ir jo didybę bei jo užuojautą, o daugelyje versijų taip pat pateikiamos konkrečios padėkos maldos už elgesį su žydų tauta.