Kaimynystės parduotuvės yra vietinės įmonės, kurios yra skirtos patenkinti vartotojų, gyvenančių arti įstaigos, poreikius. Dėmesys vietiniams poreikiams leidžia parduotuvei gabenti prekes, kurių gali būti neįmanoma įsigyti bet kurioje iš didesnių tinklo parduotuvių. Pastaraisiais metais vietinių parduotuvių, skirtų vietos poreikiams tenkinti, idėja ėmė pritraukti daugiau dėmesio, o parduotuvės džiaugiasi tarsi atgimimu viso pasaulio bendruomenėse.
Iki XX amžiaus pradžios didžioji dauguma mažmenininkų, veikusių bet kurioje bendruomenėje, buvo vietinės įmonės. Jungtinių Valstijų kaimo vietovėse kaimynystėje esančioje parduotuvėje po vienu stogu dažnai būtų tiekiama daug prekių, pradedant konservais ir kitais maisto produktais iki mažų virtuvės reikmenų. Šios universalios parduotuvės taip pat dažnai būtų mažos bendruomenės socialinis centras. Vyrai ir moterys dienos metu galėjo susirinkti apsipirkti ir aptarti abiems svarbius klausimus. Vaikams patiko ir kaimynystės parduotuvė, kurioje po pamokų ar ilgomis vasaros dienomis buvo galima įsigyti gaiviųjų gėrimų ir saldainių.
Jungtinėje Karalystėje taip pat kilo kaimynystės parduotuvės idėja. Parduotuvėse kaimuose dažnai būtų teikiamos tokios paslaugos kaip bakalėjos, taip pat prieiga prie pašto po vienu stogu. Kai kuriose šalies vietose pašto viršininkas ar paštininkė taip pat dirbtų kaip vietos pareigūnas, galintis išduoti arba atnaujinti įvairių tipų licencijas. Kaip ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, kaimo kaimynystėje esanti parduotuvė dažnai buvo būtina socialinei bendruomenės sąveikai, tik vietinė parapijos bažnyčia siūlo panašias galimybes susitikti ir pabendrauti.
Daugelyje šalių atsiradus parduotuvių tinklams, daugelis kaimyninių parduotuvių negalėjo prilygti prekių asortimentui ar didesnių mažmenininkų siūlomoms kainoms. Tai paskatino kaimyninių parduotuvių nuosmukį daugelyje bendruomenių visame pasaulyje XX amžiaus viduryje ir pabaigoje. Iki 20 m. didieji mažmenininkai statė naujus objektus kaimo, priemiesčių ir miesto vietovėse, o tai dar labiau sumažino vietinių įmonių skaičių.
Pastaraisiais metais kai kurios bendruomenės stengėsi atgaivinti kaimyninės parduotuvės, kaip esminės vietos kultūros sudedamosios dalies, koncepciją. Tai paskatino tam tikrą pasipriešinimą leisti dideliems mažmenininkams statyti patalpas bendruomenėje, taip pat siūlant paskatas vietinėms įmonėms įsikurti rajone. Daugelyje šalių smulkaus verslo savininkų asociacijos ir kooperatyvai leido vietinėms įmonėms sutelkti išteklius ir taikyti nuolaidas įvairioms prekėms ir paslaugoms, todėl jos gali būti konkurencingesnės su parduotuvių tinklo mažmenininkais. Kadangi vis daugiau žmonių susidomės grįžti prie formato, skatinančio kurti kaimynystėje esančias įmones, kurias galima lengvai nueiti pėsčiomis, yra didelė tikimybė, kad kaimynystėje esančios parduotuvės idėja atgaus bent dalį savo buvusios šlovės ir vėl pasitarnaus kaip socialinis centras bei patogus prekybos centras šalia gyvenantiems.