Medicinoje pulsas gali būti jaučiamas bet kurioje žmogaus kūno vietoje, kur arterija eina arti odos. Pulso matavimas gali nustatyti žmogaus širdies susitraukimų dažnį, tai yra širdies plakimo dažnis. Gydytojas taip pat gali išmatuoti paciento pulsą, kad nustatytų svarbius jo sveikatos veiksnius. Kaklo pulsas, taip pat žinomas kaip miego arterijos pulsas, yra pulsas, kuris gali būti jaučiamas ant žmogaus kaklo šalia gerklės. Kitos vietos, kuriose galima pajusti pulsą, yra riešas, už kelio ir vidinėje alkūnės pusėje.
Kai susitraukia kairysis širdies skilvelis, jis per aortą pumpuoja kraują į visas pagrindines kūno arterijas. Kai kraujas teka per arterijas, toje arterijoje susidaro išsipūtimas. Kiekvienas iškilimas yra lygus vienam širdies plakimui. Tikrinant kaklo pulsą jaučiami išsipūtimai miego arterijoje. Ši arterija yra atsakinga už kraujo pernešimą iš širdies į smegenis.
Kaklo pulsui pajusti naudojami rodomieji ir viduriniai pirštai. Šie pirštai dedami ant minkštos vietos kaklo šone šalia Adomo obuolio arba gerklės priekyje. Švelniai spaudžiama tol, kol jaučiamas kaklo pulsas. Tikrindami kaklo pulsą, stipriai nespauskite kaklo šono. Taip pat niekada nespauskite abiejų kaklo pusių, kai tikrinate kaklo pulsą – tai gali sukelti tam tikrų žmonių apalpimą.
Asmens pulso dažnis gali nustatyti širdies susitraukimų dažnį. Vidutinis suaugusių žmonių širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje yra nuo 60 iki 80 dūžių per minutę. Tačiau daugelio kondicionuotų sportininkų širdies susitraukimų dažnis ramybėje gali būti daug mažesnis. Yra keletas būdų, kaip apskaičiuoti širdies ritmą naudojant kaklo pulsą. Pirmasis būdas – skaičiuoti pulsus, jaučiamus kakle, lygiai vieną minutę; jaučiamų impulsų skaičius yra širdies susitraukimų dažnis. Apskaičiuoti širdies susitraukimų dažnį galima skaičiuojant impulsus 30 sekundžių ir šį skaičių padauginus iš dviejų arba skaičiuojant penkiolika minučių pulsus ir šį skaičių padauginus iš keturių. Lengvesnis būdas įvertinti širdies ritmą yra skaičiuoti dūžius šešias sekundes ir prie šio skaičiaus pridėti nulį. Tačiau širdies susitraukimų dažnio įvertinimas nėra visiškai tikslus.
Norint suprasti pulsą ir širdies susitraukimų dažnį, pirmiausia reikia žinoti, kaip veikia širdis. Kraujas iš organizmo patenka į širdį dviem venomis, kad gautų deguonies. Viršutinė tuščioji vena atneša kraują iš viršutinės kūno dalies, o apatinė tuščioji vena – iš apatinės kūno dalies. Tada kraujas per triburį vožtuvą patenka į dešinįjį skilvelį, o per plaučių arteriją keliauja į plaučius, kad paimtų deguonį. Grįžęs iš plaučių į širdį, jis patenka per plaučių venas ir patenka į kairįjį prieširdį. Iš ten kraujas patenka per mitralinį vožtuvą ir patenka į kairįjį skilvelį. Kairysis skilvelis yra atsakingas už kraujo siurbimą į kūną.