Kalbinis imperializmas atsiranda tada, kai didelės ar dominuojančios populiacijos kalba arba valdžios kalba perduodama kitiems žmonėms toje pačioje ar kaimyninėje vietovėje. Yra daug kalbinio imperializmo tipų ir daugybės jo priežasčių. Priežastys yra imigracija, užkariavimai, prekyba ir kultūrinis pranašumas. Vietines kultūras ir kalbas peržengiančių religijų plitimas taip pat gali sukelti kalbinį imperializmą. Tokie kalbos pokyčiai gali būti priverstiniai arba gali vykti per natūralius pokyčius.
Kalbinio imperializmo aktai vyko per visą pasaulio istoriją. Ne visi šie atvejai buvo sėkmingi. Po 1066 m. prancūzų normanai bandė prancūzų kalbą, tiksliau, normanų prancūzų tarmę, padaryti nacionaline kalba. Po 300 metų jie galiausiai metė bandymus ir išmoko anglų kalbos. Vengrai priešinosi šimtmečius trukusiems turkų osmanų, o vėliau ir Habsburgų austrų bandymams paversti Vengriją nelegaliu.
Imigracija yra pagrindinė kalbinio imperializmo priežastis. Tai dažniausiai vertinama kaip įsiveržusių ar migruojančių žmonių veiksmas, verčiantis kitus mokytis jų kalbos. Romos imperijos pabaigoje IV ir V mūsų eros amžiais nemažai germanų tautų persikėlė į vakarus į imperijos teritorijas. Daugelis tų įsiveržusių jėgų perėmė teritorijos kontrolę, tačiau jų reakcija į vietinę kalbą buvo įvairi. Anglams, saksams ir džiutams pavyko išnaikinti vietinių romanų-britų kalbą. Kita vertus, frankai, kurie įsiveržė į Galiją, ir ostragotai, kurie įsiveržė į Iberiją, abu priėmė vietinių gyventojų kalbą.
Plataus masto kalbinis imperializmas įvyko kolonijinės eros metu. Iš pradžių ji prasidėjo nuo portugalų Brazilijoje, ispanų – Mezoamerikoje ir anglų – Šiaurės Amerikoje, bet išplito į dideles pasaulio dalis. Daugeliu atvejų naujos šalys ir naujos teritorijos apėmė daugybę kalbinių grupių. Tokiais atvejais dominuojanti kolonijinė valdžia valdžios sistemai primetė savo kalbą vietiniams gyventojams. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Ispanijos imperijoje, kolonijinė kalba tapo daugumos kalba.
Kitose šalyse, kaip matyti Indijoje, ji tapo kalba, naudojama suvienyti skirtingas kalbines grupes. Tokiais atvejais primesta kalba, nors dažnai piktinamasi dėl jos primetimo, veikia kaip vienijanti jėga ir priemonė, užkertanti kelią kalbos grupės primetimui likusiai šalies daliai. Primesta kalba daugeliui žmonių tampa antrąja kalba.
Nacionalizmo kilimas visoje Europoje ir kitose šalyse sukėlė kalbinį imperializmą vietiniu ar nacionaliniu lygmeniu. Politiniai lyderiai ir dominuojančios etninės ar kalbinės grupės nariai šalyje norėjo ugdyti tautiškumo, kolektyviškumo ir vienišumo jausmą žemindami mažumų kalbas. Dėl to daugelis mažų kalbų regionuose nuo kornvalio ir bretonų iki dalmatiečių ir Yaeyama-go tapo istorinėmis fosilijomis ir dialektais.
Kultūros dominavimas gali sukelti kitokį kalbinį imperializmą. Imperializmo idėja yra vienos grupės valdžios primetimas kitai. Tarmės ar kalbos dominavimą gali skleisti menai ir kultūra muzikos, televizijos laidų ir muzikos pavidalu. Amerikos populiariosios kultūros galia ir turtas padarė didelį kalbinį poveikį šalims ir tautoms visame pasaulyje, įskaitant tas šalis, kurios jau kalba angliškai.