Kai žmogus kartoja tai, ką pasakė kitas žmogus, tai yra kalbos kartojimas. Nors tai gali atrodyti nereikšminga, kartojimas iš tikrųjų vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį įgyjant mažų vaikų kalbą. Balso imitacija atsiranda kalbos raidoje prieš kalbos supratimą. Kalbos kartojimas prasideda jau po 12 savaičių per tai, kas paprastai vadinama burbėjimu. Maždaug sulaukę dvejų metų vaikai kuria monologus, kuriuose kartoja ir manipuliuoja negirdėtomis frazėmis ir sakiniais. Jie naudoja tokio tipo žodžių žaidimą, kad pereitų nuo kartojimo prie supratimo. Gebėjimas naudoti kartojimą taip pat svarbus vyresniems vaikams ir suaugusiems. Norint nuolat tobulinti kalbą, pvz., mokytis naujo žodyno arba įgyti antrąją kalbą, paprastai reikia mokėti mėgdžioti kitus, kad būtų galima įgyti kalbą ar žodį.
1874 m. Carlas Wernicke’as pareiškė, kad gebėjimas mėgdžioti kalbą vaidina svarbų vaidmenį įsisavinant kalbą. Jis teigė, kad kalbos kartojimas suteikia pagrindą originaliems ir ilgesniems sakiniams, o kalbos mėgdžiojimas skatina vaikus analizuoti kalbos taisykles, tarimo dėsningumus, pokalbio pragmatiką. Kai vaikai turi tokią kalbos bazę, jie gali pradėti pereiti prie kalbos suvokimo arba prasmės. Vaikai turi išmokti labai greitai tarti ir vartoti tūkstančius žodžių. Wernicke teigimu, jei jie negali panaudoti kalbos kartojimo, jie negali išmokti kalbos.
Yra du smegenų žievės apdorojimo srautai, skirti kalbos įgijimui. Kalbos kartojimas vyksta nugaros kalbos apdorojimo sraute. Tai yra atsakinga už garso susiejimą su variklio vaizdu, kitaip vadinamu kalbėjimu. Antrasis žievės proceso srautas yra ventralinis kalbos apdorojimo srautas. Tai yra ventralinis srautas, kuris yra atsakingas už garso susiejimą su prasme. Nugarinis kalbos kelias jungia smegenų sritis, kuriose yra nugaros ir ventralinis srautas. Veidrodiniai neuronai dažniausiai taip pat įvedami, kai kalbama apie kalbos pasikartojimą. Tai yra smegenų neuronai, kurie užsidega, kai gyvūnas veikia ir stebi tą patį veiksmą kitame. Todėl veidrodiniai neuronai suteikia ryšį tarp pasikartojimo ir kalbos suvokimo.
Kito kalbos kopijavimo veiksmas ne tik suteikia žmogui kalbos įsisavinimo pradžią, bet ir yra regioninių tarmių, svetimšalių akcentų, intonacijos pagrindas. Kalbos kartojimas yra atsakingas už aukštį, tembrą ir emocijas. Būtent kartodami žmonės žino, kaip perteikti kalbą įvairiomis formomis, tokiomis kaip daina, šauksmas ir šnabždesys. Kalbos kartojimas dažnai pranoksta žmogaus gebėjimą suprasti kalbą ir įgyti gebėjimą bendrauti su kitais.