Kalcitoninas yra hormonas, dalyvaujantis kalcio ir fosforo metabolizme. Natūraliai jo yra organizme, kad būtų galima kontroliuoti šių mineralų kiekį kraujyje, be to, jis gali būti vartojamas terapiniu būdu, siekiant kovoti su kaulų retėjimu ir kaulų skausmu, kurį sukelia tam tikros sąlygos. Žmonėms, kuriems yra padidėjusi lūžių rizika, taip pat gali būti skiriamas kalcitoninas, siekiant sumažinti kaulų lūžių tikimybę ir sumažinti lūžių sunkumą, kai jie įvyksta.
Šis hormonas normaliomis sąlygomis gaminamas skydliaukėje. Jis sąveikauja su kalcitonino receptoriais ant kaulų, kad slopintų natūralų kaulų irimą ir kontroliuotų bendrą kalcio kiekį kraujyje. Jis taip pat veikia su inkstais, kad padėtų jiems metabolizuotis ir kaupti kalcį bei fosforą, ir atrodo, kad jis vaidina svarbų vaidmenį reguliuojant apetitą, nors šis ryšys nebuvo įrodytas.
Kai gydytojas įtaria, kad pacientas turi skydliaukės sutrikimų, ypač vėžį, jis gali užsisakyti kalcitonino tyrimą. Šio tyrimo metu paimamas kraujo mėginys, siekiant nustatyti, kiek hormono yra kraujyje. Pacientui taip pat gali būti skiriamos kalcio injekcijos, kad būtų patikrintas organizmo atsakas. Jei hormono lygis yra nenormalus, tai gali rodyti skydliaukės vėžį, kurį reikės gydyti. Įprasti lygiai skiriasi, priklausomai nuo paciento ir situacijos, ir nėra standartinio rodmens, kurį pacientai turi nušauti, kai atlieka kalcitonino tyrimą.
Terapiniu požiūriu vėžiu sergantiems pacientams kartais skiriamos kalcitonino injekcijos arba nosies purškalai, siekiant sumažinti su vėžio gydymu susijusį kaulų retėjimą ir padėti pacientams susidoroti su kaulų skausmais. Vaistas taip pat gali būti skiriamas žmonėms, sergantiems osteoporoze ir susijusiomis ligomis, siekiant išvengti lūžių, nes kalcitoninas mažina kaulų retėjimą, todėl kaulai išlieka stipresni ir mažiau lūžta.
Didžioji dalis pacientams skiriamo kalcitonino gaunama iš lašišos. Kai kurie žmonės patiria alergines reakcijas į vaistą, o kitus gali kamuoti pykinimas, dilgėlinė, skrandžio skausmas, sloga, apetito praradimas ir vėmimas. Pacientai taip pat turi išmokti tinkamai leisti vaistą, nes jis nėra veiksmingas, kai vartojamas per burną, o tai reiškia, kad jie turi išmokti saugiai švirkšti arba tinkamai naudoti nosies purškalą. Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, apie jį reikia nedelsiant pranešti gydytojui.