Kaltinimai melagingais parodymais – tai kaltinimai asmeniui, davus priesaiką sakyti tiesą, sąmoningai davus melagingus parodymus. Paprastai šie kaltinimai yra pareikšti dėl civilinės ar baudžiamosios bylos, kurioje melagingi parodymai turėjo esminės įtakos tyrimui ar nagrinėjamai bylai. Melagingų parodymų davimas yra nusikalstamo pobūdžio ir paprastai laikomas nusikaltimu. Jei kaltinimai melagingais parodymais pasitvirtins, kaltinamajam gali grėsti didelės baudos. Kaltinamasis taip pat gali būti nuteistas griežta laisvės atėmimo bausme – kai kuriais atvejais iki 15 ar daugiau metų.
Norėdami įrodyti kaltinimus melagingais parodymais, kaltinimas paprastai turi įrodyti, kad kaltinamasis prisiekdamas davė melagingus parodymus. Be to, kaltinimas taip pat turi įrodyti, kad kaltinamasis žinojo, kad teiginys yra melagingas. Paprastai atsakovas turi meluoti apie problemą, kuri buvo reikšminga bylai. Pavyzdžiui, jei žmogžudystės bylos liudytojas meluotų apie savo gimimo datą, melagingi parodymai nebūtų duoti, nes gimimo data neturėtų nieko bendra su žmogžudyste. Kita vertus, jei liudytojas melavo radęs nužudymo ginklą, galėjo būti duotas melagingas parodymas.
Nors kaltinimų melagingais parodymais elementai skamba paprastai, juos gali būti sunku įrodyti. Pavyzdžiui, gynėjai gali ginčytis, kad prokuroro klausimai nebuvo aiškiai suformuluoti, o tai turėjo įtakos kaltinamojo atsakymui. Be to, kaltinamasis gali teigti, kad jis neteisingai kalbėjo dėl klaidingos atminties, o ne ketindamas tyčia meluoti teismui. Teiginiai, kurie yra tik klaidinantys ar dviprasmiški, paprastai nepakyla iki melagingo liudijimo lygio. Vietoj to, įstatymas reikalauja, kad teiginys būtų visiškai klaidingas.
Melagingų parodymų davimo, kuris taip pat yra nusikaltimas, pavaldumas įvyksta, kai vienas asmuo įtikina kitą asmenį meluoti prisiekdamas. Tai gali vykti tiek baudžiamojoje, tiek civilinėje byloje. Pavyzdžiui, jei advokatas meluoja per baigiamąjį teismo posakį, jis gali būti apkaltintas melagingo parodymo davimu. Advokatas taip pat gali būti pripažintas kaltu dėl melagingo parodymo davimo, jei advokatas leidžia arba įtikina liudytoją meluoti prisiekus. Advokatai, pripažinti kaltais dėl melagingų parodymų davimo, gali būti nubausti arba nušalinti. Kai kuriais atvejais jiems gali grėsti net kalėjimas.
Kiti asmenys taip pat gali būti nuteisti už melagingų parodymų davimą. Pavyzdžiui, tarkime, kad vagystės byloje kaltinamasis priverčia liudytoją gulėti ant stovo, nurodydamas, kad vagystės metu atsakovas buvo su liudytoju kitame mieste. Kaltinamasis gali būti apkaltintas melagingo parodymo davimu už tai, kad paskatino liudytoją duoti melagingus parodymus teisme. Tokiu atveju liudytojui taip pat gali būti pareikšti kaltinimai melagingu parodymu už melą prisiekus.