Atleidimas nuo kapitalo prieaugio yra taisyklių, kurios paprastai taikomos realizuojant kapitalo prieaugį mokesčių tikslais, išimtis. Įprastomis aplinkybėmis, kai mokesčių mokėtojas realizuoja kapitalo prieaugį, jis apmokestinamas kaip pajamos ir turi būti nurodytas mokesčių dokumentuose. Kai kuriais atvejais gali būti taikoma išimtis, ir nors apie pelną reikia pranešti, mokesčių mokėtojas nėra skolingas už jį mokesčių. Mokesčių institucijos nustato, kada ir kur taikomos išimtys, o taisyklės dažnai keičiasi, todėl svarbu jas pasidomėti prieš pradedant veiklą, dėl kurios gali būti gaunamas kapitalas.
Kapitalo prieaugis yra pelnas, gautas parduodant turtą. Klasikinis pavyzdys pasitaiko parduodant nekilnojamąjį turtą. Mokesčių mokėtojas perka nekilnojamąjį turtą už nustatytą kainą ir perparduoda už didesnę kainą. Kainų skirtumas yra kapitalo prieaugis ir būtų traktuojamas kaip pajamos. Taip pat galima pasiimti kapitalo nuostolius; tas pats nekilnojamojo turto savininkas gali parduoti nuostolingai, palyginti su ankstesne kaina, ir įrašyti tai kaip mokesčių nuostolį.
Atleidus nuo kapitalo prieaugio, mokesčiai, kurie paprastai būtų taikomi, netaikomi. Tokios išimtys yra ribotos ir griežtai vykdomos, kad būtų sumažinta mokesčių mokėtojų piktnaudžiavimo galimybė. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose žmonės gali gauti atleidimą nuo kapitalo prieaugio, kai parduoda savo pagrindinę gyvenamąją vietą. Įstatyme „pagrindinė gyvenamoji vieta“ apibrėžiama atsargiai, kad būtų išvengta situacijų, kai nekilnojamojo turto savininkai netinkamai prašo atleisti.
Norint reikalauti atleisti nuo kapitalo prieaugio, reikia įrašyti išsamią informaciją apie pardavimą ir tada nurodyti, kad jis atleistas. Buhalteris gali peržiūrėti informaciją, kad nustatytų, ar pardavimas yra tinkamas. Jei ne, pelną reikės apmokestinti. Tinkamai nedeklaravus kapitalo prieaugio, žmonėms gali būti skirtos baudos, įskaitant kalėjimą ir baudas už sukčiavimą, jei melagingas deklaravimas yra tyčinis. Padarius klaidą, pvz., netyčia sąžiningai pareikalavus atleisti nuo mokesčių, teks taisyti mokesčių deklaraciją ir sumokėti mokestį, tačiau dėl to neturėtų būti taikomos kitos teisinės nuobaudos.
Mokesčiai mokami tik už kapitalo prieaugį, kai jis realizuojamas, todėl pardavimo metu kapitalo prieaugio atleidimas yra svarbus. Hipotetinis būsto savininkas, sėdintis namuose, kurių vertė didėja, turi teorinį kapitalo prieaugį, tačiau nėra skolingas mokesčių ir nereikia jų deklaruoti. Kai tik namas parduodamas, pelnas realizuojamas, o tai sukelia ataskaitų teikimo ir mokesčių reikalavimus. Kadangi mokesčių kodai kiekvienais metais gali keistis, žmonės, ketinantys parduoti turtą, kuriam taikomi kapitalo prieaugio mokesčiai, gali norėti aptarti laiką su mokesčių buhalteriu, kad išsiaiškintų, kada juos parduoti.