Karageninas yra produktas, gaunamas iš tam tikrų rūšių raudonųjų dumblių, jūros dumblių, aptinkamų visose Šiaurės Amerikos ir Europos pakrantėse. Produktas dažniausiai naudojamas kaip tirštiklis vietoj gyvulinės kilmės produktų, tokių kaip želatina, kuri išgaunama iš gyvūnų kaulų. Jis yra dažnas daugelio maisto produktų ir gelio pavidalo produktų ingredientas ir netgi naudojamas biochemijoje. Karageninas yra beveik identiškas agarui, kitai medžiagai, gaunamai iš kelių skirtingų raudonųjų dumblių rūšių.
Naudoja
Maiste ir kituose produktuose karageninas veikia kaip tirštiklis, stabilizatorius ir emulsiklis, o tai reiškia, kad jis padeda išvengti mišrių ingredientų atsiskyrimo. Suteikia maistui lygią tekstūrą ir paryškina skonį. Jis dažnai naudojamas pieno produktuose, tokiuose kaip ledai, jogurtas ir varškė, nes gerai reaguoja su pieno baltymais. Karagenino taip pat yra želė, pyrago įdaruose, šokolade, salotų padaže ir netgi kaip riebalų pakaitalas perdirbtoje mėsoje. Kadangi jis gaunamas iš dumblių, jis gali būti naudojamas kaip želatinos pakaitalas vegetariškiems ir veganiškiems produktams.
Kiti ne maisto produktai, pavyzdžiui, dantų pasta, asmeniniai tepalai ir oro gaivinimo geliai, taip pat gali turėti karagenino. Jis atlieka tą pačią funkciją kaip ir maisto produktuose – sutirština ir stabilizuoja gaminį bei daro jį lygesnį. Kai kurių tipų gaisro gesinimo putose taip pat naudojamas karageninas, kuris sutirština putas ir padeda joms tapti lipniomis bei efektyvesnėmis. Chemijoje su juo pagaminti geliai gali būti naudojami mikrobams pernešti arba ląstelėms imobilizuoti.
Tipai
Yra trys pagrindinės karagenino klasės – kappa, iota ir lambda, kurių kiekviena turi skirtingą gelio stiprumą. Kappa klasė gamina kietą, tvirtą gelį, kai sumaišoma su vandeniu, ir yra žinoma, kad gerai reaguoja su pieno baltymais. Sumaišius su vandeniu, iota klasė gamina minkštą gelį, o kartu su kalciu lengviau stingsta. Lambda klasė nesustingsta vandenyje, nors bus tinkamos koncentracijos piene; jis dažniau naudojamas kaip tirštiklis, o ne norint, kad produktas sustingtų.
Tradiciškai karageninui gaminti naudojamos dumblių rūšys buvo airiškos samanos arba Chondrus crispus. Šiais laikais kappa klasė daugiausia gaminama iš Eucheuma cottonii rūšių, o jota – iš Eucheuma denticulatum, o lambda – iš Gigartina genties rūšių. Taip pat naudojami ir kitų rūšių raudonieji dumbliai, iš kurių gaunamas įvairus kiekvienos klasės kiekis.
gamyba
Karageninas gaminamas dviejų formų: rafinuotas ir pusiau rafinuotas. Norint gauti rafinuotą formą, dumbliai keletą valandų virinami šarminiame tirpale, tada išfiltruojamos kietos dumblių dalys. Karageninas sukoncentruojamas ir pašalinamas iš tirpalo, po to išdžiovinamas. Šis medžiagos išgavimo būdas buvo naudojamas šimtus metų, nors jis yra lėtas ir brangus.
Norint gauti pusiau rafinuotą formą, dumbliai virti šarminiame tirpale, kuriame yra kalio hidroksido. Kalis neleidžia karageninui ištirpti tirpale, tačiau leidžia ištirpti daugumai kitų dumblių dalių, tokių kaip baltymai ir angliavandeniai. Tada dumbliai pašalinami iš tirpalo, nuplaunami ir išdžiovinami. Liko karageninas ir celiuliozė, kuri sumalama į miltelius. Kadangi jis nesustingsta su kaliu, šiuo metodu negalima pagaminti lambda klasės.
Karageniną galima pasigaminti namuose, verdant airiškas samanas apie 20–30 minučių. Mišiniui atvėsus ir pašalinus samanas, didelė karagenino dalis ištirps vandenyje ir liks želė medžiaga.
Sveikatos problemos
Keli tyrimai 2000-ųjų pradžioje parodė, kad tam tikros rūšies karageninas – suskaidytas karageninas, kuris buvo hidrolizuotas arba suskaidytas rūgštimi – gali sukelti virškinimo trakto problemų, įskaitant vėžį. Degraduotas tipas paprastai nenaudojamas maiste. Tiesą sakant, Jungtinis maisto priedų ekspertų komitetas (JECFA) pripažino, kad tik nesuardyta veislė yra saugi žmonėms vartoti, o JAV Maisto ir vaistų administracija patvirtino ją naudoti maisto produktuose.