Karbamazepinas yra receptinis vaistas, vartojamas kelioms ligoms, susijusioms su nenormaliu smegenų elektriniu aktyvumu, gydyti. Jis dažniausiai skiriamas pacientams, kenčiantiems nuo dalinių ar generalizuotų traukulių sutrikimų. Žmonėms, sergantiems lėtiniu skausmu ir raumenų spazmais dėl veido nervų problemų, ir tiems, kurie serga bipoliniu sutrikimu, taip pat gali būti naudingos kasdienės karbamazepino dozės. Vartojant vaistus yra galimai rimto šalutinio poveikio rizika, todėl gydytojai yra atsargūs nustatydami dozes ir stebėdami vykstantį gydymą. Dauguma žmonių gali vartoti vaistą kasdien ir pajusti reikšmingą simptomų palengvėjimą be didelių komplikacijų.
Antikonvulsantai, tokie kaip karbamazepinas, blokuoja natrio kanalus smegenyse. Aktyvūs natrio kanalai leidžia neuronams perduoti elektrinius signalus – šis procesas tampa nekontroliuojamas traukulių sutrikimų ir veido nervo problemų atveju. Karbamazepinas sulėtina arba sustabdo natrio kanalų atsidarymą tam tikrose smegenų dalyse, kad būtų išvengta staigaus aktyvumo padidėjimo. Elektrinių impulsų stabilizavimas taip pat naudingas siekiant išvengti staigių nuotaikų svyravimų žmonėms, sergantiems bipoliniu sutrikimu.
Karbamazepinas tiekiamas kramtomosiose tabletėse, pailginto atpalaidavimo kapsulėse ir skystuose tirpaluose. Prieš skirdamas vaistą, gydytojas surenka išsamią ligos istoriją, kad sumažintų nepageidaujamo poveikio tikimybę. Iš pradžių skiriamos labai mažos pradinės dozės, siekiant užtikrinti, kad pacientas nesukeltų rimtos neigiamos reakcijos. Per pirmąsias kelias gydymo dienas ar savaites dozė palaipsniui didinama, kol randama maksimaliai efektyvi dozė. Daugumai pacientų patariama vartoti vieną dozę kas 12–24 valandas ir būti atsargiems, kad nepraleistumėte tabletės arba išgertų per daug vaistų vienu metu.
Dažniausias šalutinis poveikis, susijęs su karbamazepinu, yra burnos džiūvimas, mieguistumas, lengvas pykinimas ir galvos svaigimas. Asmuo taip pat gali turėti rėmenį, vidurių užkietėjimą ir vėmimą, nors tokie simptomai greičiausiai išnyks po kelių pirmųjų dozių, kai jo kūnas prisitaiko prie vaisto. Rimti šalutiniai poveikiai, tokie kaip regėjimo praradimas, krūtinės skausmai, ypatingas psichinis sumišimas ir greitas širdies plakimas, yra galimi, bet reti. Taip pat gali pasireikšti alerginė reakcija į karbamazepiną, dėl kurios pasunkėja kvėpavimas ir atsiranda odos dilgėlinė.
Kai karbamazepinas vartojamas taip, kaip nurodyta, priepuolių sutrikimą turintis asmuo gali tikėtis mažiau, ne tokių sunkių epizodų. Vaistas negali visiškai apsisaugoti nuo priepuolių ir vis tiek galimas staigus, rimtas priepuolis, nepaisant vaistų vartojimo. Gydymo metu svarbu reguliariai atlikti medicininę apžiūrą, siekiant įsitikinti, ar vaistas tinkamai veikia, ir stebėti bendrus asmens fizinės ir psichinės sveikatos pokyčius.