Karbolio rūgštis, dar žinoma kaip fenilo alkoholis, yra silpna rūgštis, distiliuota iš akmens anglių deguto. Prarijus, neskiestas, gali būti mirtinas, tačiau atskiesto pavidalo yra daugelyje plataus vartojimo prekių kaip antiseptikas, dezodorantas ar dezinfekavimo priemonė. Karbolinis tepalas yra tepalas, kurio sudėtyje yra praskiestos karbolio rūgšties, sumaišytos su aliejaus pagrindu ir naudojamas nedideliems įpjovimams, įbrėžimams, nudegimams, odos bėrimams ir vabzdžių įkandimams gydyti.
Iki XX amžiaus išgyvenamumas po operacijos buvo gana žemas. Nors operacija galėjo būti sėkminga, pacientas dažnai mirdavo nuo infekcijos. Džozefas Listeris, britų chirurgas, pritaręs bakterijų teorijai kaip infekcijų priežastims, susidomėjo karbolio rūgšties naudojimu bakterijoms naikinti. Paskatintas sėkmingo vandens apdorojimo šia medžiaga, jis nusprendė panaudoti praskiestą karbolio rūgštį savo pacientų chirurginėms žaizdoms valyti. Po devynių mėnesių jis galėjo pranešti stulbinančią žinią, kad ne vienam taip gydytam pacientui po operacijos išsivystė sepsis arba kraujo infekcija.
Prireikė šiek tiek laiko, kol medicinos bendruomenė priėmė šį naują gydymo būdą, tačiau 1880-aisiais vaistinių lentynose pradėjo pasirodyti tokie produktai kaip karbolinis muilas ir karbolinis tepalas. Kai kurie teiginiai apie gydomąsias karbolinio tepalo galias buvo šiek tiek ekstremalūs, įskaitant vaistus nuo kirminų iki nudegimų ir veido spuogų. Kelios įmonės sukūrė savo tepalo versijas, naudodamos įvairius ingredientus, įskaitant taukus ar kitą aliejaus pagrindą, vašką ir žoleles. Kiti augaliniai produktai dažnai buvo pridedami siekiant papildomos medicininės naudos, pavyzdžiui, persimonai, kurie sutraukia žaizdą.
Karbolinis tepalas užėmė vietą Smithsonian instituto kolekcijoje, kurioje yra daugiau nei 4000 patentuotų vaistų nuo 1800 m. Produktas, kurį jie demonstruoja, yra ADS Carbolic Salve, kurį 1930 m. pagamino Amerikos vaistų sindikatas ir buvo reklamuojamas naudoti nuo opų ir mėlynių. Skirtingai nuo kai kurių patentuotų tos eros vaistų, šis produktas turi keletą naudos sveikatai ir toliau parduodamas.
Veterinarai ir pieno gamintojai tepalą vis dar naudoja nedideliems gyvūnų įbrėžimams ir įpjovimams gydyti bei sausą, suskilinėjusią karvių tešmens odą nuraminti. Tai taip pat įprastas namų ūkio produktas. Karbolinis tepalas ne tik gydo įpjovimus ir odos ligas, bet ir pasižymi puikia piešimo kokybe, tinkančia drožlėms, drožlėms ir virimui. Žmogus gali uždėti tepalą ant gilios atplaišos, uždengti tam tikru tvarsčiu ir keisti porą kartų per dieną. Gana dažnai pažeidžiančiam objektui nupiešti reikia vos kelių programų.