Širdies ir kvėpavimo sistemos tinkamumas reiškia, kaip gerai kūnas gali perkelti deguonį iš kraujo į raumenis ilgo fizinio krūvio metu. Deguonies absorbcija ir adenozino trifosfato (ATP) susidarymas raumenyse taip pat vadinamas širdies ir kvėpavimo sistemos tinkamumu. ATP naudojamas ląstelių veiklai organizme, kai ląstelių energijos lygis yra žemas. Fitneso aplinkoje kardiorespiratorinis fitnesas dažnai skirstomas į deguonies transportavimą ir deguonies įsisavinimą bei naudojimą.
Deguonies transportavimas prasideda įkvėpus. Deguonis patenka į plaučius ir absorbuojamas kapiliarais. Kai deguonis praeina per širdį, jis išstumiamas į įvairius raumenis ir organus, kur deguonis absorbuojamas prieš kraujui grįžtant į širdį ir galiausiai atgal į plaučius, kad gautų daugiau deguonies. Pirmajame kardiorespiratorinio fitneso etape matuojamas šio proceso efektyvumas organizme.
Kai deguonis pasiekia raumenis, prasideda antrasis širdies ir kvėpavimo sistemos tinkamumo etapas. Raumenys turi dirbti, kad absorbuotų deguonį ir generuotų ATP. Daugiau raumenų tam tikroje srityje paprastai reiškia daugiau kapiliarų. Papildomi kapiliarai gali pagerinti tokio tipo kūno rengybą. Kai mitochondrijos absorbuojamos, deguonį paverčia ATP. Mitochondrijos yra mažos organelės, atsakingos už įvairius ląstelių sveikatos ir energijos gamybos aspektus.
Kardiorespiratorinio tinkamumo kūrimas apima daugiau raumenų audinio ir plaučių talpos didinimą per aerobinę ir anaerobinę veiklą. Aerobinis aktyvumas reiškia pratimus, kuriems reikalingas dažnas deguonies keitimas, pavyzdžiui, bėgimas, bėgiojimas ar plaukimas. Anaerobinė veikla nereikalauja didelio deguonies kiekio. Šie pratimai gali apimti treniruotes su svoriais ir tempimą.
Aerobinė ir anaerobinė veikla kartu pagerina širdies ir kvėpavimo sistemos būklę. Aerobinis aktyvumas gali padėti padidinti plaučių talpą ir deguonies transportavimą iš plaučių į kraują. Anaerobinis aktyvumas padidina raumenų masę, kad padidėtų deguonį sugeriantys kapiliarai, ir geresnis deguonies įsisavinimo efektyvumas.
Yra trys įprastos kardiorespiratorinių pratimų formos – paprastas, vidutinio sunkumo ir nekontroliuojamas. Paprasti pratimai apima vaikščiojimą, bėgiojimą ir elipsinę treniruotę. Vidutiniai pratimai apima plaukimą, čiuožimą linijoje ir šokinėjimą su virve. Nekontroliuojami pratimai gali būti smagesni, tačiau širdies ritmas ir intensyvumas dažnai priklauso nuo individualios situacijos ir įgūdžių lygio. Šie pratimai gali apimti krepšinį, beisbolą ir tinklinį.
Širdies ir kvėpavimo sistemos tinkamumas paprastai reaguoja į treniruotę nuo 20 iki 60 minučių per užsiėmimą. Svarbu palaikyti energijos lygį ir dėmesį mankštai pratimų metu, padidinti fizinį pasirengimą ir sumažinti traumų tikimybę. Kai kuriems pradedantiesiems lengviau padalyti mankštą į dvi ar tris mažesnius užsiėmimus per dieną. Pavyzdžiui, treniruotis tris kartus per dieną po 10 minučių yra tas pats, kas 30 minučių mankštos.