Kardo rijimas – žmogus, atliekantis senovinį kardo rijimo meną. Kardo rijimo procesas neapima tikrojo rijimo, o atvirkščiai. Kardą rijęs žmogus pakreipia galvą atgal, atpalaiduoja stemplės sfinkterį, kad išvengtų dusulio reflekso, tada perduoda kardo ašmenis į savo ryklę, per stemplę ir į skrandį. Paprastai kardą rijantis žmogus kardo ašmenis nuleidžia į gerklę tik kelias sekundes, o po to atsargiai jį ištraukia, nes net ir treniruojantis labai sunku slopinti kamščio refleksą ilgesniam laikui.
Šiandien dauguma likusių kardų rijikų yra cirko ar kitokio pobūdžio keliaujančio pramoginio šou dalis. Tai gali būti šalutinis pasirodymas arba tiesiog pasirodymas mažuose vakarėliuose ar kituose renginiuose. Nors kardo rijimo atlikimo menas kažkada buvo labai populiarus visame pasaulyje, XX amžiuje jo populiarumas išblėso, kai buvo plačiau naudojamos kitos pramogos, tokios kaip filmai, televizija, radijas ir kompiuteriai.
Kaip ir daugelis kitų performanso menininkų, kardų rijėjas paprastai priklausys gana nišinei rinkai ir dažniausiai yra savamokslis. Nors yra Tarptautinė kardų rijimo asociacija (SSAI), kuri siekia užtikrinti, kad kardo rijimo menas išliktų, vis tiek gali būti labai sunku rasti instruktorių. Anot VSAA, mokymosi tapti kardų rijiku procesas gali užtrukti kelerius metus, o norint įvaldyti meną – dar daug metų.
Taip pat yra keletas labai rimtų galimų pavojų, kurių prisiima kardą rijęs. Nors peiliai, įkišti į žmogaus gerklę, ne visada gali būti aštrūs, vis tiek kyla didelė rizika įkišti į žmogaus gerklę metalo. Daugelis ryjančiųjų kardą skundžiasi gerklės skausmu dėl dažnų pasirodymų arba pirmą kartą mokantis šio proceso. Taip pat yra galimybė, kad stemplės, ryklės ir skrandžio viduje gali atsirasti nedidelių ar sunkių plyšimų kardo rijimo metu.
Nors užregistruota palyginti nedaug atvejų, kai kardą prarijęs žuvo dėl nelaimingo atsitikimo koncerto metu, tai vis dar yra pavojinga meno rūšis. Kiekvienas, ketinantis išmokti nuryti kardus, turėtų tai daryti tik labai atsargiai ir pirmiausia pasitreniruoti suvaldyti savo kamščio refleksą. Norint tapti kardo rijiku, reikia įdėti daug pastangų, praktikos ir ypatingo atsargumo.