Pats žodis karma kilęs iš sanskrito kalbos ir dažnai verčiamas kaip valios aktas, poveikis, likimas ar veiksmas. Svarbu suprasti, kad tai pats veiksmas, nebūtinai geri ar blogi to veiksmo rezultatai. Kai kurios Rytų religijos šias neišvengiamas reakcijas vadina vipaka. Manoma, kad karma ir vipaka yra kosminio priežasties ir pasekmės dėsnio pagrindas, nors daugelis vakariečių šį žodį vartoja kaip priežastinį ryšį.
Karmos samprata yra svarbiausia tiek budizmui, tiek induizmui, nes abi religijos tiki reinkarnacija kaip dvasinio atsinaujinimo priemone. Gryniausia prasme karma yra bet koks veiksmas, kurį sąmoningai atlieka asmuo, kuris supranta to veiksmo gėrį ar blogumą. Iš esmės tai yra akmuo, sukeliantis sielos gyvenimo srauto bangas ateityje. To veiksmo vaisiai gali būti matomi iš karto arba gali prireikti kelių reinkarnacijos ciklų, kad pasireikštų.
Mintis, kad karmos poveikis gali būti nepatirtas per dabartinį gyvenimą, yra viena paskata tikintiesiems atidžiai apsvarstyti kiekvieną savo veiksmą. Blogos karmos susikaupimas per kelis gyvenimus gali priversti žmogų visą gyvenimą patirti kančių ir pasiaukojimo. Kai kuriose Rytų tikėjimo struktūrose tai gali paveikti tikrąją reinkarnacinės sielos formą. Tie, kurie turi daug geros karmos, gali grįžti kaip aukštesnės gyvybės formos, o tie, kurie sukaupė blogą, gali tapti žemesnės formos būtybėmis.
Vakarų prasme daugelis žmonių linkę tai vertinti kaip kosminę „kas vyksta, tas ateina“ arba „ką pasėsi, tą ir pjausi“ versiją. Tam tikra prasme karma iš tikrųjų kreipiasi į priežastingumo idėją arba veiksmo ir reakcijos principą. Pavyzdžiui, jei kas nors nusprendžia padaryti nusikalstamą veiką, jis ar ji turėtų žinoti, kad už savo veiksmus reikės sumokėti kosminę kainą. Vadinasi, jei kas nors nusprendžia atlikti labdaros veiksmą, visuotinės karmos samprata diktuoja, kad jo nesavanaudiškas veiksmas galiausiai bus apdovanotas.
Karma nebūtinai patiriama atvirai. Negalima tiesiog atlikti gero poelgio, tikintis akimirksniu gauti karminį atsipirkimą. Kaip ir Vakarų tikėjimas Dievo geranoriškumu žmonijai, karma taip pat veikia paslaptingais būdais. Visą gyvenimą atliekant gerus darbus dažnai atsiranda pasitenkinimo senatvėje jausmas, o tai iš esmės yra šio tikėjimo žinutė.