Skirtingai nuo kitų jogos rūšių, karma joga yra gyvenimo būdas, o ne mankštos forma. Karma jogos filosofija remiasi Bhagavad Gitos, švento induistų teksto, mokymais. Tie, kurie praktikuoja šią jogą, dažniausiai ieško vidinės pusiausvyros per protą ir nesavanaudiškumą. Atrodo, kad šiai jogai nėra būdingų jogos pozų, o praktikai pasirenka tokias pozas, kurios geriausiai atitinka jų meditacinius poreikius, ir naudoja jas vidinei energijai subalansuoti, o ne tapti lankstesniems.
Karma joga, išvertus į anglų kalbą, pažodžiui reiškia „veiksmo discipliną“. Tie, kurie pasirenka praktikuoti šią jogos rūšį, turi suprasti, kad tai nėra tik būdas tonizuoti kūną ir sustiprinti raumenis. Tai daugialypė tikėjimo sistema, teigianti, kad tie, kurie patiria nelaimę ar nesėkmę, ją patiria dėl savo asmeninių veiksmų. Tai nebūtinai reiškia tik išorinius veiksmus, bet ir vidines nuostatas bei mintis.
Pagal karma jogos priesakus kiekvienas vidinis ir išorinis veiksmas pritraukia vienodą pasekmę. Pavyzdžiui, jei priekabiautojas stumia jauną moterį, abi pusės patirs pasekmes pagal jų pritraukiamą energiją. Karma jogos tikėjimo sistemoje priekabiautojas dėl savo nedorų poelgių patirs nelaimę. Kitaip tariant, jo siunčiama energija yra nemaloni, todėl jis pritrauks daugiau nemalonių dalykų.
Jauna moteris, vadovaudamasi šia įsitikinimų sistema, taip pat pritrauks pasekmes tiek dėl savo vidinių, tiek dėl išorinių veiksmų. Net jei ji išoriškai nieko nedaro priekabiautojui, o viduje jį keikia ar linki jam žalos, ji taip pat pritrauks nelaimę. Kita vertus, jei ji sugebės sutramdyti pyktį, išlikti rami ir net norėti, kad smurtautojas rastų vidinę ramybę, ji pritrauks sėkmę. Tačiau savigyna nepritrauktų negatyvo, nes savigyna nėra iš prigimties pikta.
Karma jogos pozos ir tempimai paprastai yra skirti padėti medituoti. Jie turėtų būti patogūs, leidžiantys sutelkti dėmesį į vidų ir stiprinti kūną. Paprastesnės pozos, kaip ir lotoso padėtis sukryžiavus kojas, yra populiarios, nes pačios pozos reikalauja mažai dėmesio. Idėja yra būti ramiam ir įsitraukti į vidinį apmąstymą. Kūno tempimas ir stiprinimas padeda medituoti išlaikant kūną sveiką ir sumažinant blaškymąsi nuo skausmingų sąnarių ar raumenų.
Karma jogos pozas taip pat galima pasirinkti pagal tai, ką reprezentuoja pati poza. Pavyzdžiui, lotosas yra taikos ir grynumo simbolis induistų tikėjimo sistemoje. Kai kurie jogos praktikai gali naudoti lotoso padėtį, kad padėtų jiems susitelkti į ramybę ir nesavanaudiškumą. Taip pat yra įsitikinimas, kad kūnas atspindi vidinę žmogaus būseną. Todėl kūno lenkimas į teigiamą simbolį gali padėti karma jogos praktikai pasiekti savo tikslus.