Kai turistai sąmoningai lanko šalis, kurios dalyvavo kare, ieškodami konflikto įrodymų, tai vadinama karo turizmu. Yra populiarių karo turistinių vietų pavyzdžių visame pasaulyje nuo Vokietijos iki Tolimųjų Rytų. Nors nedaugelis iš šių tautų demonstruoja karo padarinius savo žemei, lankytojai vis tiek atvyksta tikėdamiesi sužinoti daugiau apie pasakojimus apie žmogžudystes ir kankinimus. Turbūt nenuostabu, kad dauguma tautų apie tokius įvykius nori nutylėti ir sutelkti dėmesį į alternatyvias pramogas.
Klaidinga manyti, kad karo turizmas susijęs su šiuo metu žiauraus konflikto šalių lankymosi procesu. Be daugybės žurnalistų, kurie nušviečia karus ir gali juokais save vadinti karo turistais, nėra įrodymų, kad yra didelė grupė žmonių, kurie sąmoningai lankosi aktyviose karo zonose. Vietoj to, karo turizmas yra apsilankymas vietoje, kurią karas nusiaubė daugelį metų po konflikto pabaigos. Šiose vietose esantys karo muziejai yra itin populiarios tokio pobūdžio turistų.
Pasaulyje yra dešimtys populiarių karo turizmo vietovių pavyzdžių. Srebrenica yra vieta Bosnijoje, kur 8,000 m. buvo nužudyta daugiau nei 1995 Bosnijos musulmonų, ir yra populiari karo turistų vieta. Taip pat nemažai Vietnamo lankytojų vyksta į garsųjį Nacionalinės gynybos šaudyklą ir šaudo kulkomis iš AK-47, padėjusių tautai nugalėti JAV. Koncentracijos stovyklos Vokietijoje, tokios kaip Aušvicas, kurioje buvo šimtai tūkstančių nelaimingų žydų kalinių, vis dar kasmet pritraukia tūkstančius turistų.
Šioms tautoms, kurios yra populiarios karo turizmo vietos, turizmas yra priemonė užsidirbti pinigų iš kančių, patirtų per konfliktus. Daugelis šių šalių vis dar jaučia neseniai kilusio karo padarinius ir nori atgaivinti savo svyruojančią ekonomiką. Teigiama, kad Salvadoras yra pirmoji šalis, kuri karo turizmą pavertė verslu, bandydama pasipelnyti iš ilgo pilietinio karo, kuris vyko 1980–1992 m.
Kai kurios vietovės vis dar laikomos pernelyg pavojingomis, kad pritrauktų karo turistus. Tokių šalių pavyzdžiai yra Pakistanas ir Afganistanas. Kai kurios tautos, pritraukiančios šią turizmo formą, nori nuvežti turistus iš vietovių, kuriose buvo pralietas kraujas, į taikesnes vietas. Šios šalys nori atsiriboti nuo smurtinės praeities.