Karotidinija yra galvos skausmas, kuris taip pat apima kaklo, ausies ir veido skausmą. Manoma, kad tokio pobūdžio skausmą sukelia kraujagyslių pokyčiai kaklo miego arterijoje, nors tiksli priežastis nėra aiškiai suprantama. Kai kurie dažniausiai pasitaikantys karotidinijos simptomai yra skausmas vienoje galvos ir kaklo pusėje, užgulta nosis ir ašarojančios akys. Šie simptomai dažnai painiojami su kitomis sveikatos būklėmis, tokiomis kaip ausies infekcija, trišakio nervo neuralgija ar tonzilitas. Gydymas dažniausiai apima receptinių vaistų nuo migrenos vartojimą, nors kartais gali būti naudojami ir kiti vaistai. Bet kokius konkrečius klausimus ar rūpesčius dėl karotidinijos reikia aptarti su gydytoju ar kitu medicinos specialistu.
Dauguma atvejų pasireiškia jaunesniems nei 60 metų pacientams, nors to priežastis neaiški. Daugelis pacientų prieš pasireiškiant simptomams patiria tokias ligas kaip viršutinių kvėpavimo takų infekcija ar tonzilitas. Atrodo, kad šaltas oras kai kuriems žmonėms sukelia simptomus. Atlikus fizinę apžiūrą nustatoma, kad kaklo miego arterija yra jautri ir patinusi, o tai gali padėti nustatyti tikslią diagnozę. Atrodo, kad šios būklės atsiradimui nėra genetinio komponento, o sergančių tėvų vaikai neturi padidėjusios rizikos susirgti karotidinija.
Ankstyva klaidinga diagnozė yra gana dažna, o karotidinija dažnai painiojama su tokiomis ligomis kaip trišakio nervo neuralgija ar lėtinis sinusitas. Daugelis pacientų, kenčiančių nuo šio sutrikimo, anksčiau sirgo migrena, nors taip būna ne visada. Su šia būkle susijęs skausmas gali būti gana stiprus ir paprastai apima vieną veido, kaklo ir galvos pusę. Receptiniai vaistai, skirti migrenos profilaktikai arba gydymui, paprastai naudojami šiai būklei gydyti, jei nėra pagrindinių sveikatos sutrikimų.
Palyginti reta, bet potencialiai rimta karotidinijos priežastis yra žinoma kaip miego arteritas. Ši būklė gali sukelti tokius simptomus kaip karščiavimas, spengimas ausyse arba skausmas, apimantis liežuvį ar žandikaulį kramtant. Taip pat gali atsirasti regėjimo sutrikimų, kartais galinčių sukelti staigų aklumą. Paprastai atliekama nedidelė chirurginė procedūra, vadinama biopsija, siekiant tiksliai diagnozuoti šią būklę ir atmesti sunkesnių komplikacijų galimybę. Diagnozavus miego arteritą, paprastai nedelsiant gydoma kortikosteroidiniais vaistais, tikintis išvengti negrįžtamo aklumo.