Karščiavimo traukuliai – tai netipinis vaiko elektrinės smegenų veiklos sutrikimas, kurį sukelia karščiavimas. Daugeliu atvejų tokio tipo traukuliai gali lydėti infekciją arba po tam tikrų skiepų. Nors dauguma febrilinių traukulių išnyksta be jokio gydymo, sunkesnio pasireiškimo ir trukmės atveju gali prireikti medicininės pagalbos.
Priepuolio liudininkas gali būti labai bauginantis įvykis, ypač tėvams. Svarbu suprasti, kad karščiavimo traukuliai yra tik kūno būdas atkreipti dėmesį į būklę, kuri kitu atveju būtų nepastebėta. Pernelyg didelis karščiavimas yra labai rimta būklė, kuri gali sukelti ilgalaikius, sekinančius padarinius, jei negydoma. Karščiavimo traukuliai, dažnai pasireiškiantys esant maždaug 102 laipsnių F (39 laipsnių C) slenksčiui, turėtų būti laikomi požymiu, kad vaikas, kuris gali nepasirodyti arba nesielgti taip, lyg jaustųsi blogai, iš tikrųjų serga.
Taip pat vadinami febriliniais priepuoliais, vaikai, kuriems pasireiškia tokio tipo traukuliai, paprastai po epizodo bus apžiūrimi, kad nustatytų priežastį. Gali būti atliekama fizinė apžiūra ir laboratoriniai tyrimai, įskaitant šlapimo ir kraujo paėmimą, siekiant patikrinti, ar nėra infekcijos ar kitų sutrikimų, kurie galėjo sukelti traukulius, žymenų. Įtarus neurologinę infekciją, diagnozei patvirtinti ir infekcijos sunkumui nustatyti gali būti paskirti papildomi tyrimai.
Karščiavimo traukuliai gali skirtis priklausomai nuo jo sunkumo ir trukmės. Vaikams, patiriantiems tokio tipo priepuolius, gali būti sunku kvėpuoti ir pasireikšti nevalingi raumenų judesiai arba trūkčiojimas. Taip pat nėra neįprasta, kad žmogaus akys vėl įsuka į galvą. Traukuliai, trunkantys keletą minučių ir lydimi sustingimo, vėmimo ar sąmonės netekimo, yra rimta medicininė situacija, kuriai reikia skubios ir tinkamos medicininės pagalbos.
Daugeliu atvejų febriliniai traukuliai praeina savaime, nepalikdami jokių užsitęsusių padarinių. Dėl to, kad traukuliai greitai atsiranda ir praeina, gydymas paprastai nėra būtinas, išskyrus tai, kad asmuo turi būti taip patogiai, kiek leidžia situacija. Priepuolio metu vaikas turi likti ten, kur yra, ir pasukti ant šono tik tuomet, jei kyla pavojus užspringti dėl burnoje susikaupusių gleivių ar seilių. Ant kaktos galima uždėti drėgną arba vėsią šluostę, kuri padės sumažinti kūno temperatūrą. Bet kokius karščiavimą mažinančius vaistus reikia vartoti tik tada, kai traukuliai praeis.
Karščiavimo traukuliai nerodo epilepsijos, taip pat ši būklė paprastai nesukelia mokymosi sutrikimų ar nuolatinių neurologinių pažeidimų. Nedidelė dalis vaikų tam tikru ankstyvos vaikystės momentu patirs karščiavimo traukulius. Daugeliu atvejų tai atsitiks, kai vaikas serga aktyvia infekcija, sukeliančia karščiavimą, pvz., ausų uždegimą. Nors bet kurį vaiką gali ištikti karščiavimo traukuliai, jie labiau tikėtina, jei jo šeimoje yra buvę traukulių.