Karščio nuovargis yra vienas iš kelių įspėjamųjų su karščiu susijusį stresą ir ligas požymių. Tai gali būti prieš potencialiai gyvybei pavojingą būklę, vadinamą šilumos smūgiu. Darbas, mankšta ar net tiesiog per daug laiko praleidimas lauke labai karštu oru gali sukelti karščio nuovargio simptomus. Asmuo gali pradėti gausiai prakaituoti ir atsirasti lengvas, plačiai paplitęs odos bėrimas. Psichinis sumišimas ir fizinis vangumas laipsniškai pablogėja, jei asmuo nesiekia vėsesnės aplinkos ir medicininės priežiūros. Labai svarbu atpažinti ankstyvus karščio nuovargio požymius, kad išvengtumėte sunkių sveikatos komplikacijų.
Kūno temperatūrą natūraliai reguliuoja procesai, reguliuojantys kraujotaką ir išskiriantys prakaitą. Patogiomis sąlygomis dauguma žmonių palaiko maždaug 98.6 laipsnio Farenheito (apie 37 laipsnių Celsijaus) kūno temperatūrą. Kai karštas oras ir fizinis aktyvumas pakelia vidinę kūno temperatūrą, prakaitavimas padeda vėsinti odą, o per visą kūną pumpuojamo kraujo greitis ir kiekis pakyla, kad kompensuotų išsekusias organų sistemas. Didelis karštis ir aktyvumas gali apsunkinti reguliavimo funkcijas, todėl kūno temperatūra viršija normalias ribas ir gali pasireikšti karščio nuovargio simptomai.
Daugeliu atvejų karščio nuovargis paveikia žmones, kurie nesiima tinkamų atsargumo priemonių išeidami į lauką karšto klimato sąlygomis. Stipraus prakaitavimo, troškulio ir nuovargio simptomai gali atsirasti per kelias valandas, jei žmogus nedaro reguliarių pertraukų ir pakankamai hidratuojamas. Kadangi per prakaitą prarandama vis daugiau vandens, žmogus gali patirti raumenų silpnumą, mėšlungį ir rankų drebulį. Psichinis sumišimas, koncentracijos problemos ir prastas sprendimų priėmimas yra būdingi vėlyvam karščio nuovargiui ir gali būti rimtos ligos požymiai. Jei medikų pagalbos nesikreipiama, karščio nuovargis gali sukelti apalpimą, traukulius, komą, nuolatinį širdies ir plaučių pažeidimą.
Asmenį, kuriam pasireiškia su karščiu susijusių ligų simptomai, reikia nedelsiant įvesti į patalpą ir duoti šalto vandens, kad būtų skatinama rehidratacija. Kai simptomai yra nedideli ir atrodo, kad žmogus greitai atsigauna, kelionė į greitosios pagalbos skyrių gali būti nereikalinga. Vieną ar dvi dienas reikia vengti bet kokios tolesnės fizinės veiklos, kad simptomai nepasikartotų. Jei apalpsta arba pastebimas didelis vangumas, problema turi būti sprendžiama greitosios pagalbos skyriuje.
Ligoninėje gydytojai gali suteikti aušinimo antklodes ar ledo paketus ir intraveninius skysčius. Kvėpavimas, širdies susitraukimų dažnis ir gebėjimas susikaupti yra atidžiai stebimi ir prireikus gydomi. Dauguma žmonių, kuriems suteiktas neatidėliotinas gydymas, gali pasveikti be ilgalaikių pasekmių, nors gali prireikti keisti gyvenimo būdą ir imtis papildomų atsargumo priemonių, kad būtų išvengta pasikartojančių epizodų.