Kartojimo prievarta yra psichologijoje vartojamas terminas, paaiškinantis, kada pacientas iš naujo išgyvena traumuojantį praeities įvykį. Pacientas nemano, kad išgyvenimas yra malonus ir dažnai jaučia tas pačias emocijas, kaip ir tada, kai įvykis įvyko iš pradžių, traumuodamas pacientą iš naujo. Kartais kartojimosi prievartos įvykiai tiksliai neatitinka pradinio įvykio, tačiau jie atkuria jausmus, kuriuos pacientas jautė pirminio įvykio metu.
Pacientas, patiriantis prievartą kartoti, gali iš naujo išgyventi savo ankstesnę patirtį įvairiais būdais. Asmuo gali sapnuoti tą patį sapną kiekvieną naktį arba kelis kartus per savaitę, kai sąveikauja su situacija ir pasiekia tokius pačius rezultatus. Kiti žmonės gali iš naujo išgyventi savo praeities įvykius dienos metu ir patirti haliucinacijas, matydami praeitį. Dar kiti pacientai iš naujo išgyvena praeities įvykius, nuosekliai įtraukdami kitus į pokalbį tema, kuri liečia traumuojantį įvykį, nuslysdami į įvykio pasakojimą.
Kiti žmonės gali būti priversti paciento kartoti, atlikdami kitų žmonių, kurie iš pradžių dalyvavo traumuojančio įvykio metu, vaidmenis. Pacientas gali pakeisti įvykyje dalyvavusio asmens asmenybę dabartyje jam artimu asmeniu, pakeisdamas paciento įprastą elgesį su asmeniu. Pavyzdžiui, pacientas gali meiliai elgtis su savo terapeutu, nes jis išstumia savo motinos asmenybę, užuot matęs ją savo terapeute. Be to, pacientas gali projektuoti savo jausmus įvykio metu kitiems žmonėms, pavyzdžiui, darydamas prielaidą, kad kitas asmuo pyksta ant paciento, nes pacientas jaučia pyktį dėl praeities traumuojančio įvykio.
Kai kurie psichologai mano, kad pacientai, norėdami įveikti praeitį, naudojasi prievarta kartoti. Pacientas išgyvena praeities įvykius, bandydamas įveikti tai, ko negalėjo anksčiau, pavyzdžiui, atsistoti prieš skriaudėją ar sėkmingai padėti kenčiančiam artimam žmogui. Tačiau dažniausiai paciento bandymai būna nesėkmingi.
Tai, kaip psichoterapeutas žiūri į prievartą kartoti, priklauso nuo jo mokymo. Kognityvinis terapeutas gydytų prievartą mokydamas pacientą racionaliai mąstyti, užuot išgyvenęs praeities įvykius. Elgesio terapeutai stengiasi priversti pacientą nustoti galvoti apie praeities įvykius, kuriuos terapeutas laikytų blogu įpročiu, kurio reikia atsisakyti. Psichoanalitikas terapeutas vertintų elgesį kaip žmogaus nesąmoningo lygio veikimą ir siektų padėti pacientui pakeisti, kaip jis susidoroja su traumuojančiais praeities įvykiais.