Kasos polipeptidas yra kasos hormonų šeimos dalis. Paprastai jį lydi neuropeptidas Y ir peptidas YY. Iš trijų kasos polipeptidas buvo atrastas pirmasis. Jame yra 36 aminorūgštys ir yra ne tik kasoje, bet ir skrandyje bei virškinimo trakte.
Tulžies pūslės, kasos ir žarnyno veiklą lėtina kasos polipeptidas. Be to, jis skatina storosios žarnos susitraukimą. Kasos polipeptido sekrecija veikia medžiagų apykaitos funkcijas, taip pat gali sumažinti medžiagų apykaitos energiją ir sumažinti riebalų rūgščių kiekį organizme. Tyrimai parodė, kad anoreksija sergančių pacientų sistemose paprastai sumažėja kasos polipeptidų kiekis. Taip pat buvo įrodyta, kad jo yra pacientams, sergantiems retais vėžiniais navikais, vadinamais PPoma.
Pacientų, sergančių kasos vėžiu, sistemose paprastai yra padidėjęs PP kiekis. Kai kuriais atvejais šis padidėjęs lygis yra pirmasis naviko buvimo požymis. Kasos polipeptidas taip pat tampa žinomas, kai tulžies akmenys blokuoja latakus.
Pirmą kartą kasos polipeptidą 1972 m. atrado kolegos, dirbantys įvairiose laboratorijose. Devyniasdešimt trys procentai PP yra kasoje ir taip pat žinomi kaip F ląstelės. Vandeningą viduriavimą, kai jį lydi tam tikri organizmo navikai, gali sukelti kasos polipeptidas.
PP diagnozuoti sunku, jo tikslumas yra nuo 50 iki 60 procentų. Žemo diagnostikos dažnio išimtis yra inkstų nepakankamumo atvejis, dėl kurio paprastai padidėja PP lygis. Be to, vyresnio amžiaus vyrams, turintiems endokrininių navikų, tyrimų rezultatuose dažnai būna padidėjęs PP kiekis. Kasos navikai rodo padidėjusį PP lygį nuo 20 iki 67 procentų laiko. Kai kurie sveikatos priežiūros specialistai mano, kad tiriamieji tyrimai turėtų būti užsakyti kiekvieną kartą, kai pacientui yra padidėjęs PP lygis, o kiti laikosi laukimo ir žiūrėjimo, jei naviko nustatyti nepavyksta.