Kedro gyvatvorė yra gyvatvorė, sudaryta iš kedro medžių. Kedro gyvatvorės sukuria tankų vėjo ir vizualinį barjerą aplink nuosavybės liniją arba tarp kraštovaizdžio sričių. Su visžaliais žalumynais kedro gyvatvorės užtikrina privatumą ir apsaugą nuo vėjo ištisus metus.
Kedro gyvatvorės formuojamos iš kedro medžių, kurie sodinami arti vienas kito iš eilės. Kad kedrai būtų gyvatvorės aukštyje, reikia kasmet genėti. Daugelis kedrų užauga per aukšti, kad juos būtų galima naudoti kaip gyvatvores be genėjimo. Skirtingai nuo kedro tvoros, kuri yra iš kedro medienos pastatyta tvora, kedro gyvatvorė gaminama iš gyvų kedro medžių, kurie yra jautrūs augimo sąlygoms, dirvožemio maistinėms medžiagoms ir prieigai prie vandens.
Dauguma kedro veislių gali būti naudojamos kedro gyvatvorei sukurti. Populiari ir dažniausiai naudojama veislė yra Thuja occidentalis, paprastai vadinama baltuoju kedru ir veislė, kilusi iš rytinių JAV rajonų. Thuja plicata arba vakarinis raudonasis kedras, kilęs iš vakarų JAV, taip pat yra tinkama veislė kedro gyvatvorei.
Sodinant kedro gyvatvorę, reikia naudoti jaunus 3–6 pėdų (apie 90–180 cm) aukščio medžius. Medžiai sodinami 12–20 colių (apie 30–50 cm) atstumu vienas nuo kito, kad būtų sukurta tanki gyvatvorė. Mažesni medžiai turėtų būti sodinami arčiau 12 colių (apie 30 cm) atstumu, o didesni medžiai turėtų būti sodinami 20 colių (apie 50 cm) atstumu vienas nuo kito.
Svarbu pažymėti, kad kedrai yra jautrūs druskai. Daugelis pėsčiųjų takų ir važiuojamųjų takų žiemą apdorojami druska tose vietose, kur dažnai būna ledo. Kad kedrų gyvatvorės nebūtų pažeistos druska, jas reikia sodinti bent 4 pėdų (apie 120 cm) atstumu nuo pėsčiųjų takų ir važiuojamųjų takų.
Kasmetinis genėjimas yra svarbus ir auginant bei prižiūrint kedro gyvatvores. Kedro medžius ir gyvatvores genėti reikėtų anksti pavasarį. Pirmaisiais metais naujai pasodintos kedro gyvatvorės genėti nereikia. Vėlesniais metais pašalinus 2–3 colius (apie 5–8 cm) nuo viršaus, bus skatinamas tolygus augimas. Papildomas genėjimas 1–2 colių (apie 1.5–5 cm) atstumu nuo šoninių šakų skatina šoninį augimą, kad būtų storesnio efekto.
Gerą dirvožemio mitybą galima užtikrinti kartą ar du per metus įdėjus komposto arba mėšlo mulčio sluoksnį. Ant žemės paskleidžiamas 2–6 colių (apie 5–15 cm) mulčio sluoksnis, kuris tęsiasi iki vietos, esančios tiesiai po atokiausiomis šakomis. Naudoti galima tik pagardintą mėšlą arba gerai perpuvusį kompostą.