Sąvoka „Kegelio raumuo“ vartojama kalbant apie dubens dugno raumenis, kurie tiksliau vadinami pubococcygeus raumenimis arba PC raumenimis. Šis terminas pradėtas vartoti po to, kai išpopuliarėjo Kėgelio pratimai, kuriuos sukūrė daktaras Arnoldas Kegelis, kad padėtų sustiprinti šiuos raumenis. Nors daugiausia dėmesio skiriama moterims, kurios dažniau kenčia nuo dubens dugno silpnumo problemų, Kėgelio pratimus gali atlikti ir vyrai, o vyrams taip pat gali būti labai naudinga stiprinti Kėgelio raumenis.
Dubens dugno raumenys prisitvirtina prie dubens ir sudaro tam tikrą hamaką, palaikantį dubens organus, pavyzdžiui, moterų gimdą. Kėgelio raumuo yra dubens dugne ir moterims sudaro dvigubą kilpą, panašią į aštuntą figūrą, aplink išangę ir makštį. Kėgelio raumenų susitraukimas kontroliuoja šlapimo tekėjimą ir analinio sfinkterio susitraukimą. Kegelio raumenų susitraukimai taip pat prisideda prie seksualinio malonumo lytinio akto metu. Vyrams Kėgelio raumuo taip pat padeda kontroliuoti analinį sfinkterį, prisideda prie erekcijos ir ejakuliacijos bei šlapimo kontrolės.
Nėštumas ir gimdymas, taip pat kūdikio gimimas gali labai ištempti Kėgelio raumenis, todėl jie gali būti laisvi ir sunkiai susitraukiantys. Tai gali sukelti šlapimo ir žarnyno nelaikymą bei seksualinio malonumo sumažėjimą. Didelis šio raumens silpnumas gali sukelti net prolapsą, kai pilvo organai išsikiša per dubens dugną. Moterims tai dažniausiai pastebima kaip gimdos ar makšties prolapsas. Amžius taip pat gali prisidėti prie Kėgelio raumenų tonuso praradimo, todėl vyrai gali turėti panašių problemų dėl dubens raumenų silpnumo.
Kitos dubens dugno raumenų silpnumo priežastys yra antsvoris ir tam tikros pilvo operacijos. Pratimai, skirti stiprinti dubens diafragmą, gali padėti atkurti natūralią Kėgelio raumenų jėgą ir tonusą, nepaisant pagrindinės priežasties. Kėgelio raumens susitraukimas taip, tarsi sustabdytų šlapimo tekėjimą, užtikrina stebėtinai efektyvų šio raumens pratimų lygį. Kai kurie Kegelio pratimai atlieka papildomus pratimus, dažniausiai su lemputėmis arba spyruokliniais įtaisais, įkištais į makštį, kad būtų užtikrintas atsparumas pratimams. Šie pratimai suteikia daugiau pastangų ir kartais leidžia išmatuoti tikslų daromo spaudimo kiekį, tačiau jie ne visada būtini, kad pratimai būtų veiksmingi.