Rengiant finansines ataskaitas, yra dviejų tipų pelno (nuostolių) ataskaitos: vienpakopė ir daugiapakopė. Pelno (nuostolių) ataskaitos tikslas – apskaičiuoti įmonės grynąsias pajamas; paprastai grynosios pajamos bus vienodos, nesvarbu, kokia pelno (nuostolių) ataskaita naudojama. Daugiapakopėje pajamų ataskaitoje išskiriamos pajamos, sąnaudos, pelnas ir nuostoliai, siekiant padėti įmonei geriau suprasti, kur ji generuoja pajamas ir kur įmonė patiria nuostolių. Kelių etapų pajamų ataskaitos naudojimo pranašumai apima tai, kad paprastas žiūrovas gali lengvai iššifruoti pajamas ir išlaidas, ir tai, kad investuotojai gali greitai atlikti santykio analizę.
Daugiapakopė pelno (nuostolių) ataskaita prasideda nuo pardavimo, o tada atimama parduotų prekių savikaina. Parduotų prekių savikaina yra tiesioginės išlaidos, susijusios su atsargomis. Be to, jis paprastai apskaičiuojamas pridedant pradines atsargas ir pirkimus, tada atimant baigiamąsias atsargas. Iš pardavimų atėmus parduotų prekių savikainą, gaunamas bendrasis įmonės pelnas.
Kitas kelių etapų pajamų ataskaitos žingsnis yra veiklos išlaidų skyrius. Šią dalį sudaro visos su įmonės veikla susijusios išlaidos – tai daugiausia pardavimo ir administracinės išlaidos. Iš visų veiklos sąnaudų atėmus bendrąjį pelną, buhalteris gali apskaičiuoti įmonės veiklos pajamas.
Paprastai paskutinė kelių etapų pajamų ataskaitos dalis yra neveikianti dalis. Ją sudaro pajamos ir išlaidos, nesusijusios su veiklos vykdymu. Šios išlaidos apima, bet neapsiribojant, palūkanas ir pelną bei nuostolius pardavus įrangą. Veiklos pajamos, atėmus ne veiklos pajamas, yra lygios įmonės grynosioms laikotarpio pajamoms.
Priešingai, vieno etapo pajamų ataskaita susideda iš dviejų dalių: pajamų ir sąnaudų. Pelno (nuostolių) ataskaitos pajamų skiltyje susumuojamos visos to laikotarpio pajamos ir pelnas. Pelno (nuostolių) ataskaitos išlaidų skyriuje sumuojamos visos metų išlaidos. Apskaitininkai iš pajamų atima išlaidas, kad apskaičiuotų grynąsias laikotarpio pajamas.
Yra du pagrindiniai pranašumai naudojant kelių etapų pajamų ataskaitą, o ne vieno etapo pajamų ataskaitą: diferencijavimas pagal tai, kur įmonė gavo pajamų, ir paprastesnė santykio analizė. Kelių žingsnių ataskaita leidžia atsitiktiniam žiūrovui nuspręsti, iš kur tam tikru laikotarpiu gaunamos pajamos ir išlaidos. Pavyzdžiui, jei įmonė turi dideles grynąsias pajamas dėl tam tikro laikotarpio laimėjimo teisme, kelių etapų pajamų ataskaitoje ši suma nebūtų įtraukta į įmonės veiklos pajamų skyrių. Kadangi ieškinys nėra susijęs su veiklos pajamomis, atsitiktinis žiūrovas gali geriau įvertinti, kokia sėkminga faktinė veikla įmonėje; priešingai, tai nėra vieno etapo pajamų ataskaitos atvejis, kai ieškinys sugrupuojamas kartu su visomis laikotarpio pajamomis. Antrasis pranašumas yra tas, kad suskirstę sąskaitas į veikiančias, neveikiančias, pelno ir nuostolių, investuotojai gali greičiau ir efektyviau atlikti santykio analizę, nes skaičiai jiems jau suskirstyti į kategorijas.