Kepenų skenavimas yra diagnostinis testas, naudojamas kepenims ištirti, ar nėra sutrikimo ar ligos. Kepenų skenavimas gali aptikti navikus, cistas ar audinių anomalijas, dėl kurių gali būti diagnozuota gerybinė ar piktybinė būklė. Pacientai, sergantys kepenų liga, gali būti siunčiami skenuoti, kad būtų galima įvertinti nustatyto gydymo sėkmę. Asmenys, besikreipiantys dėl simptomų gydytojui, gali būti siunčiami atlikti kepenų nuskaitymą, kad būtų atmesta ligos buvimas, o žmonėms, linkusiems sirgti kepenų liga dėl genetikos, profilaktikai gali būti atliekamas skenavimas. Kai kurie dažniausiai pasitaikantys kepenų nuskaitymo tipai yra kompiuterinė tomografija (CT), ultragarsas ir pozitronų emisijos tomografija (PET).
Kompiuterinės tomografijos (CT) skenavimas naudoja specializuotus rentgeno spindulius, kad būtų galima gauti skerspjūvio kūno vaizdus. CT nuskaitymo metu į kraują paprastai patenka kontrastiniai dažai. Dažai gali būti naudojami tiriamoms vidinėms struktūroms paryškinti. Šio tipo nuskaitymas naudojamas kaulams, liaukoms, limfmazgiams ir organams, pvz., kepenims, tirti. Paprastai tai yra saugus testas ir didžiausias diskomfortas gali būti jaučiamas iškart po kontrastinio dažo suleidimo. Dažai gali sukelti dilgčiojimo ar atšilimo pojūtį.
Ultragarso metu kūno vaizdams sukurti naudojamos aukšto dažnio garso bangos. Asmuo, kuriam atliekamas ultragarsinis kepenų skenavimas, paprastai guli ant stalo, o prietaisas, vadinamas keitikliu, perkeliamas per kepenų sritį. Paprastai tai neskausminga ir trumpa procedūra, nors prietaisą spaudžiant ant kūno gali būti jaučiamas tam tikras spaudimas. Daugeliui ultragarsinių tyrimų nereikia specialaus pasiruošimo, o kitiems prieš tyrimą gali prireikti nevalgius ar nevalgius.
Pozitronų emisijos tomografijos (PET) skenavimas gali užfiksuoti vaizdus, kurių nepavyksta padaryti daugeliui kitų diagnostikos priemonių. PET skenavimas ypatingas tuo, kad gali pateikti išsamius nervų, arterijų ir audinių vaizdus, be organų, kaulų ir liaukų. Kepenų PET skenavimas gali būti naudojamas norint informuoti gydytoją apie tai, kaip veiksmingas sergančių kepenų gydymas. Tai taip pat gali atskleisti kepenų audinio pažeidimą. Kadangi bandymas gali sukurti tokius specifinius vaizdus, gali būti aptikti ir gydomi labai maži gerybiniai kepenų augliai, kol jie neturi galimybės išsivystyti į piktybinius navikus.
Tyrimą rekomenduojantis gydytojas paprastai informuos pacientą, jei prireiks kokio nors pasiruošimo. Kai kuriems tyrimams gali prireikti nevalgius, o kitiems gali nebūti būtinų sąlygų. Svarbu iš anksto informuoti gydytoją apie tam tikras sveikatos būklę. Nėščios moterys, vaistus vartojantys žmonės ir asmenys, kurie anksčiau patyrė alerginių reakcijų į kontrastinius dažus, turės informuoti gydytoją apie šias sąlygas. Apskritai, prieš atliekant bet kokį medicininį patikrinimą, verta tinkamai atsakyti į visus klausimus ar rūpesčius.