Kepta Aliaska – tai ledų patiekalas, užpilamas lengvai apkeptu meringue. Jis taip pat gali būti vadinamas norvegišku omletu arba omleto staigmena.
Šis patiekalas savo dabartinį pavadinimą gavo 1876 m. iš populiaraus restorano Delmonico’s Niujorke. „Delmonico“ versija galėjo būti pavadinta kepta Aliaska garbei, kad JAV įsigijo Aliaskos teritoriją. Kiti nurodo, kad desertas yra panašus į Aliaskos ledynus, kaip priežastį dėl jo pavadinimo.
Kepta Aliaska buvo pagaminta iki šios datos su meringue ir plaktais kiaušinių baltymais; teigiama, kad jis pirmą kartą buvo sukurtas ir iškeptas pačioje XIX amžiaus pradžioje. Jis tapo ypač populiariu patiekalu septintajame dešimtmetyje dėl karšto išorės ir šalto vidaus. Be to, kepta Aliaska pateikė dramatišką pristatymą – spalvoti ledai, tokie kaip braškių ar persikų, buvo naudojami siekiant sukurti kontrastą su baltu išoriniu meringue sluoksniu.
Tradiciniuose Aliaskos kepimo receptuose ledai dedami ant atšaldyto biskvito sluoksnio. Ant viršaus dedamas bezės sluoksnis. Tada visas gaminys kepamas orkaitėje, kad morė būtų tvirtesnė. Tikslas – iškepti meringue netirpstant ledams. Įdėjus ledus į biskvitą, visas patiekalas dažniausiai užšaldomas. Stiklinių indų reikėtų vengti, nes įdėjus į šiltą orkaitę indas gali sudužti.
Muffin formeles ar ramekinus galima gaminti atskiroms keptos Aliaskos porcijoms. Juos pagaminti gali būti lengviau, nes mažesnių porcijų kepimo laikas yra trumpesnis. Meringue greičiau paruduoja, sumažėja tikimybė, kad ledai ištirps.
Kai kuriems Aliaskos kepinių entuziastams nerūpi moringa, kuri nėra kruopščiai išvirta. Jei meringue yra nepakankamai iškepta, burnoje gali atsirasti nepageidautinas „šlapio“ pojūtis. Norint išvengti šios tekstūros, svarbu tinkamai laikytis recepto. Paprastai geriau kepti Aliaską su šiek tiek ištirpusiais ledais, nei su šlapia bene.