Keptas sūris yra sūrio rūšis, kuri kepama orkaitėje sūrio gamybos proceso metu, kad susidarytų išskirtinė aukso rudos spalvos plutelė. Kepto sūrio gaminimo technika atsirado Skandinavijoje, kur kai kuriuose regionuose keptas sūris yra labai populiarus. Dešimtajame dešimtmetyje didėjantis amatininkų ar neįprastų sūrių potraukis kitose pasaulio šalyse padidino vartotojų sąmoningumą ir kepto sūrio paklausą. Kai kuriose pasaulio vietose sūrio rasti lengviau nei kitose, tačiau jį galima lengvai užsisakyti iš įvairių tiekėjų žmonėms, gyvenantiems vietovėse, kuriose keptas sūris nėra lengvai pasiekiamas.
Gamindamas keptą sūrį sūrininkas šildo pieną su šliužo fermentu ir bakterijų kultūromis, suformuodamas sūrio varškę, kuri spaudžiama į formas. Prieš kepant aukštoje temperatūroje sūriui leidžiama subręsti ir sukietėti. Kepimo metu natūralūs sūryje esantys cukrūs ištraukiami į paviršių, kur jie karamelizuojasi ir suformuoja traškiai rudą intensyvaus saldumo plutą, kuri puikiai dera su sviestiniu, sodriu sūrio vidumi. Keptas sūris turi ilgą galiojimo laiką, todėl prieš naudojimą jį galima užšaldyti iki vienerių metų.
Suomijoje keptas sūris vadinamas juustoleipa, o tai reiškia „duonos sūris“ – tai nuoroda į kepalą primenantį gatavo produkto išvaizdą. Jis taip pat pažymėtas kaip tiesiog juusto, o daugelis Amerikos gamintojų parduoda keptą sūrį kaip juusto. Švedijoje sūris vadinamas ostbröd.
Patiekiamas šaltas, keptas sūris labai dera su saldžiomis uogienėmis ir kitais saldžiais sūriais. Galima patiekti ir šiltą su saldikliais arba ant sūrio lėkštės, o kaitinant neištirps, nors suminkštėja. Suomiai į kavą mėgsta merkti keptą sūrį, sūris taip pat patiekiamas su omletais ir kitais pusryčių patiekalais. Taip pat labai tinkamas savarankiškas užkandis.
Sūris turi beveik 200 metų istoriją ir nedidelę, bet atsidavusią gerbėjų bazę. Kai kuriose Skandinavijos šalyse keptas sūris tradiciškai gaminamas su šiaurės elnių pienu, nes karvės negyvena ekstremaliomis sąlygomis. Nuo to laiko daugelis įmonių perėjo prie karvės pieno gamindamos keptą sūrį, nors kai kurie tradiciniai gamintojai vis dar naudoja šiaurės elnių pieną. Karvės pienas kepamam sūriui suteikia sviestinį, kreminį skonį, todėl jį valgant gali jaustis dekadentiškiau.