Keramikos krosnis, dar vadinama keramikine, yra kamera, naudojama keramikai sukietinti kaitinant aukštoje temperatūroje. Yra tam tikrų tipų krosnys, kurios naudojamos įvairiems tikslams. Priklausomai nuo jų rūšies, krosnyse galima išgydyti neseniai nukirstą medieną, paversti medieną medžio anglimi, sausus maisto produktus, kremuoti žmonių ar gyvūnų palaikus. Tačiau keramikos krosnys naudojamos specialiai keramikos gamybai.
Keramikos krosnis ir šiandien naudoja gamintojai ir nepriklausomi amatininkai. Šiuolaikinės krosnys tapo gana sudėtingos ir gali būti sukalibruotos taip, kad atitiktų labai specifines degimo temperatūras. Tačiau žinome, kad keramikos krosnys vienaip ar kitaip buvo naudojamos tūkstančius metų. Žinoma, pirmosios krosnys buvo daug žiauresnės nei esamos šiandien. Šios senovinės krosnys buvo tiesiog padarytos iš didelių skylių žemėje, kuriose buvo įkurta didelė ugnis. Po to į ugnį buvo dedama keramika, kad ji sukietėtų. Atskirai stovinčios krosnys su kaminais ir kitomis temperatūros kontrolės formomis bei gatava produkcija atsirado vėliau.
Keramikos krosnyse susidariusiam keramikos moliui taikoma aukšta temperatūra. Ši šiluma visam laikui pakeičia cheminę molio sudėtį, todėl ji įgauna nuolatinę formą, kurią galima pakeisti tik sulaužius gatavą produktą. Galutinė degintos keramikos gabalo išvaizda priklauso nuo liejimo, kurį keramikas užtepė ant molio prieš dedant jį į keramikos krosnį, nuo bet kokių ant jo užteptų glazūrų ir krosnies temperatūros. Priklausomai nuo naudojamo molio tipo, bet kokių glazūrų užtepimo ir karščio krosnyje, keramika gali turėti daugybę skirtingų apdailos tipų. Kai keramika dedama į keramikos krosnis šildymui, tai vadinama keramikos „išdegimu“.
Nedegtas molis yra labai kali medžiaga. Tikrosios molio dalelės yra porėtos ir labai smulkios. Kai keramika kūrenama krosnyje, dalelės išsilydo kartu ir susidaro stipresnė medžiaga, kuri yra mažiau porėta. Faktas yra tai, kad tikroji molio medžiaga šiek tiek susitraukia, kai ji deginama. Nors degtas molis yra daug stipresnis už žaliavą, jis paprastai susidaro į gana didelius, storus daiktus, nes yra šiek tiek trapus. Dauguma tvirtų keramikos dirbinių, tokių kaip vazos ir indai, yra gana sunkūs. Keramikos krosnių rūšių yra daug, tačiau pagrindiniai molio deginimo principai visuose išlieka tie patys.