Keratoakantoma yra odos vėžio tipas, kuris atsiranda kaip didelis guzas, kurio viduryje yra atviras, mineralų užpildytas krateris. Nelygumai gali atsirasti ant galvos, rankų, kojų ar liemens. Nedažnai ant žmogaus kūno yra daugiau nei vienas keratoakantomos navikas, o tokio tipo vėžys beveik niekada neplinta į kitas kūno dalis. Dermatologas paprastai gali pašalinti pažeidimą greita ir gana paprasta chirurgine procedūra.
Gydytojai ir medicinos mokslininkai nėra tikri dėl tikslių keratoakantomos priežasčių, tačiau jie nustatė keletą šios būklės rizikos veiksnių. Per didelis saulės spindulių poveikis laikomas tikėtina priežastimi, nes dauguma pažeidimų atsiranda tose odos vietose, kurias dažnai veikia šviesa, ypač ant veido ir rankų. Kai kurie tyrimai parodė, kad darbas su pavojingomis pramoninėmis cheminėmis medžiagomis yra labai susijęs su odos vėžiu. Be to, žmogaus papilomos viruso infekciją ir tiesioginę odos traumą mokslininkai taip pat nustatė kaip galimas keratoakantomos priežastis. Vyresni nei 50 metų žmonės yra jautriausi vėžiui, o jaunesniems nei 20 metų pacientams jis yra labai retas.
Keratoakantomos pažeidimas pirmiausia pasirodo kaip mažas raudonas arba odos spalvos guzas. Per dvi ar keturias savaites jis gali išaugti į ugnikalnį primenantį piliakalnį su didele, keratinu užpildyta anga. Aktyvūs pažeidimai paprastai yra mažesnio nei dviejų colių (apie 5 cm) skersmens ir yra kieti, pluta, balti. Maždaug po šešių savaičių pažeidimas pradeda lėtai trauktis ir trauktis maždaug metus, kol lieka kietas, deformuojantis randas.
Pastebėjęs nenormalų odos augimą, asmuo turėtų apsilankyti pas dermatologą arba pirminės sveikatos priežiūros gydytoją. Gydytojas gali paimti audinio mėginį iš pažeidimo, kurį gali išanalizuoti laboratorijos mokslininkai. Norint atskirti keratoakantomą nuo kitos pavojingesnės būklės, vadinamos plokščiųjų ląstelių karcinoma, reikia atlikti išsamius laboratorinius tyrimus. Nustačius diagnozę, gydytojas gali pasirinkti geriausią gydymo kursą, atsižvelgdamas į naviko dydį ir vietą.
Chirurgas paprastai nusprendžia pašalinti mažą ar vidutinį pažeidimą, taikydamas vietinį anestetiką, kad nutirptų vietą ir išpjautų naviką. Žaizda susiuvama ir pacientui skiriami antibiotikai, padedantys išvengti infekcijos. Esant dideliam pažeidimui, kurio negalima lengvai pašalinti chirurginiu būdu, pacientui gali tekti atlikti spindulinį gydymą, kad jis būtų pašalintas. Po sėkmingos procedūros pacientui paprastai nurodoma dėvėti apsaugos nuo saulės priemones ir reguliariai atlikti dermatologinius patikrinimus, kad būtų išvengta būsimų odos problemų.