Kerpės dryžligė yra gana reta odos liga, kuri pirmiausia paveikia vaikus. Su šia odos būkle susijęs bėrimas neniežti ir nesukelia jokio diskomforto nukentėjusiam asmeniui, nors galų gale iškilimai susilieja ir susidaro ilgas pleiskanojančių dėmių juosteles ant odos. Rankos ir kojos yra dažniausiai paveiktos vietos, nors bėrimas gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Dėl neaiškiai suprantamų priežasčių mergaitės kerpėmis serga dažniau nei berniukai. Bet kokie klausimai ar susirūpinimas dėl kerpių striatų konkrečioje situacijoje turi būti aptarti su gydytoju ar kitu medicinos specialistu.
Nepaaiškinamo bėrimo atsiradimas ant rankų ar kojų dažnai yra pirmieji pastebimi kerpligės simptomai. Šiam odos sutrikimui būdingi nedideli, iškilę iškilimai, dažniausiai rausvos arba kūno spalvos ir neniežtintys. Per kelias dienas ar savaites nuo šių iškilimų atsiradimo papulės pradeda jungtis, sudarydamos ilgas pažeistos odos juosteles, kurios tampa pluta arba pleiskanojančios. Daugeliu atvejų nėra niežėjimo ar diskomforto, susijusio su kerpėmis, nors kartais gali pasireikšti lengvas ar vidutinio sunkumo niežėjimas. Tiems, kurių oda yra tamsesnė, su sutrikimu susiję pažeidimai dažnai būna balti arba šviesesni nei likusi oda.
Tiksli kerpių striatus priežastis nežinoma, nors buvo pranešimų apie brolius ir seseris, sergančius šia liga. Kai kurie tyrimai rodo, kad priežastis gali būti virusinė, nors ši teorija nebuvo galutinai įrodyta. Šio tipo odos sutrikimai nėra užkrečiami ir nekelia jokios grėsmės bendrai paciento sveikatai.
Kerpių striatus gydyti paprastai nereikia, nes po tam tikro laiko būklė paprastai praeina savaime. Gali praeiti nuo kelių savaičių iki kelerių metų, kol pažeidimai išnyks, o oda gali laikinai patamsėti gijimo proceso metu. Kai kuriais atvejais, siekiant pagreitinti gijimo procesą, gali būti naudojami vietiniai steroidiniai kremai, nors steroidų injekcijos tiesiai į pažeidimus gali būti naudingesnės. Ši būklė daugeliu atvejų yra labai atspari gydymui, todėl dažnai yra geresnis pasirinkimas tiesiog leisti jai tęstis, ypač kai nėra neigiamo šalutinio poveikio. Gydytojas gali padėti pacientui nuspręsti, ar gydymas yra rekomenduojamas individualiai.