Bendrasis vidaus produktas (BVP) reiškia prekių ir paslaugų, kurias šalis ar regionas pagamina per tam tikrą laikotarpį, vertę. Nors apie tai paprastai pranešama kasmet, daugelis šalių BVP nustato ir kas ketvirtį. Ketvirčio BVP yra tų prekių ir paslaugų, pagamintų per nurodytą kalendorinių metų trijų mėnesių laikotarpį, vertė.
Bendrojo vidaus produkto apskaičiavimas apima visą visų šalies produktų ir paslaugų vertę. Į bendrą sumą įtraukiamos atskirų vartotojų, įmonių ir vyriausybių išlaidos. Taip pat apskaitomas grynasis prekybos balansas – eksportuotų prekių vertė atėmus importuotų prekių vertę. Į ketvirčio BVP rezultatus taip pat įtrauktos tam tikros nematerialios vertės, pvz., pajamos iš investicijų ir tikroji būsto, kuriame gyvena savininkas, nuomos vertė. Už šalies ribų dirbančio asmens uždirbtas atlyginimas BVP neįtraukiamas.
Makroekonomikos pasaulyje yra du ketvirčio BVP verčių variantai. Nominalus BVP atspindi prekių ir paslaugų vertę tomis kainomis, kurios vyrauja skaičiuojant rezultatus. Jame nėra koregavimų dėl kainų svyravimų per tam tikrą laikotarpį. Realusis BVP atsižvelgia į infliacijos poveikį ir apskaičiuoja vertę naudodamas kainas iš iš anksto nustatyto laikotarpio, paprastai vadinamo baziniais metais. Realiojo BVP vertės paprastai bus mažesnės už nominaliąsias BVP vertes ir naudojamos daugelyje ekonominių modelių.
Ketvirčio BVP rezultatai yra naudingi kaip šalies ekonominės galios matuoklis. Skaičiai taip pat padeda įvertinti šalies ar regiono gyvenimo lygį. Nustatydami gyvenimo lygį, ekonomistai dažniausiai apskaičiuoja BVP vienam gyventojui. Tai daroma padalijus bendrą BVP iš šalyje gyvenančių žmonių skaičiaus. Gautas skaičius rodo vidutinį BVP vienam asmeniui.
Ketvirčio BVP reikšmės taip pat padeda įvertinti ekonomikos augimo tempą. Tai gali įspėti vyriausybę apie galimą poreikį keisti pinigų ar fiskalinę politiką. BVP vertinimai taip pat yra geras pagrindas palyginti skirtingų šalių ekonomikų dydį ir augimo tempus.