Ketvirtasis turtas yra viešoji spauda, vadinama kolektyvu ir apimanti fotografus, žurnalistus, televizijos transliuotojus ir radijo diktorius. Daugelis žmonių paprastai sutinka, kad spauda arba žiniasklaida turi didžiulę politinę ir socialinę galią, nes ji gali būti panaudota formuojant visuomenę, o tuo pat metu perduodama įdomių naujienų ir komentarų. Kadangi ji yra pripažinta tokia svarbia institucija, daugelis šalių turi įstatymus, ginančius spaudos teises, užtikrinančius, kad piliečiai turėtų galimybę pranešti apie svarbius ir svarbius dalykus.
Sąvokos „ketvirtoji valda“ kilmė geriausiai paaiškinama viduramžių „sferos valdų“ kontekste. Viduramžių visuomenėje formaliai buvo pripažintos trys „dvarai“: dvasininkai, bajorai ir paprasti žmonės. Kiekviena dvaras turėjo labai skirtingą socialinį vaidmenį ir tam tikrą galios lygį, ir ši idėja taip įsitvirtino Europos visuomenėje, kad iki šiol tam tikru mastu gyvuoja, nors visuomenė šiandien yra daug egalitarinė.
XIX amžiaus viduryje žmonės spaudą pradėjo vadinti ketvirtąja valda, minėdami tai, kad daugumoje parlamentų ir kitų valdžios rūmų buvo specialiai skirta spaudai naudoti teritorija, ir atkreipė dėmesį į tai, kad spauda yra atskira grupė platesnėje sferos sistemoje. Kai kurie istorikai šio termino nukaldinimą laiko Edmundui Burke’ui, kuris, kaip teigiama, paminėjo jį kalbėdamas apie Prancūzijos revoliuciją, o XIX amžiaus autorius Thomas Carlyle’as išpopuliarino šį terminą.
Spauda vaidina labai svarbų vaidmenį daugumoje visuomenių, pranešdama įvairiomis temomis ir kurianti galingas asmenybes, kuriomis pasitikima informacijos ir komentarų šaltiniai. Rašydamas apie pirmąjį valdą 1841 m., Thomas Carlyle’as atkreipė dėmesį į tai, kad spauda atlieka galingą vaidmenį parlamentinėje procedūroje, formuojant žmonių valią ir įtakojančią balsavimo rezultatus tarp vyriausybės. Carlyle taip pat teigė, kad spauda yra svarbi demokratinės visuomenės dalis, sakydamas, kad rašymas suteikia žmonėms „kalbą, kurio kiti klausys“.
Dėl žurnalistikos svarbos visuomenėje dauguma žiniasklaidos atstovų laikosi tam tikros profesinės ir asmeninės etikos. Daugelis žurnalistų bando ugdyti neutralumo atmosferą, daugiausia dėmesio skirdami pranešimų apie problemas tokias, kokios jos yra, kad žmonės galėtų patys įvertinti faktus, o kiti sutelkia dėmesį į komentarų ir analizės siūlymą konkrečios pozicijos požiūriu. Žurnalistai, kaip visuma, rūpestingai saugo spaudos vientisumą, saugo šaltinius, tikrina informaciją prieš paskelbiant ir taiko įvairius kitus metodus, kad visuomenei parodytų patikimą išvaizdą, skatindami žmones pasitikėti žiniasklaida.