Kiaušialąstė yra moteriškoji lytinė ląstelė, specializuota ląstelė, naudojama lytiniam dauginimuisi. Kiaušialąstėje yra haploidinės DNR rinkinys, pusė DNR, reikalingos visam organizmui koduoti. Kai ji susiduria su vyriška gameta, kiaušialąstė apvaisinama ir virsta zigota, iš kurios savo ruožtu išsivystys embrionas, vaisius ir galiausiai suaugęs organizmas. Kiaušialąstės, kaip jos žinomos daugiskaita, kartais taip pat gali būti vadinamos oocitais.
Techniškai terminas „kiaušialąstė“ yra skirtas visiškai subrendusioms moteriškoms lytinėms ląstelėms, kurios yra paruoštos apvaisinti. Tačiau praktiškai žmonės gali vartoti šį terminą kiaušinių ląstelėms įvairiais brandos etapais. Kartais pridedami kvalifikaciniai ženklai, pvz., „nesubrendusi kiaušialąstė“, kad būtų nurodyta, kokios rūšies gameta yra aptariama. Gali būti svarbu būti tiksliam pokalbiuose apie lytines ląsteles įvairiuose vystymosi etapuose, siekiant užtikrinti, kad visi dalyvaujantys suprastų, apie ką kalbama.
Kiaušialąstės susidaro gyvūnų kiaušidėse ir panašiose augalų struktūrose. Kai kurie organizmai naudoja struktūrą, vadinamą archegoniumu. Kai kiaušialąstė visiškai išsivysto, ji išgyvena gana ribotą laiką. Jei ji nebus apvaisinta, kiaušialąstė neišgyvens, o organizmas turės daugiau uždirbti, tikėdamasis, kad atsiras galimybė apvaisinti.
Daugelis organizmų aprūpina savo kiaušialąstes maistinėmis medžiagomis, kurios yra skirtos padėti embrionui ankstyvosiose vystymosi stadijose. Dėl to kiaušialąstės yra vertingos kaip geras šaltinis. Pavyzdžiui, vištų kiaušinius valgo žmonės ir daugelis kitų organizmų, nes juose yra daug baltymų ir įvairių maistinių medžiagų. Taip pat daugelis gyvūnų valgo grūdus, kurie taip pat yra kiaušialąstės, aprūpintos maistinėmis medžiagomis, kurios padeda vystytis ir dygti.
Buvo atlikta daug tyrimų apie žmogaus kiaušialąstę, nes ji yra tokia svarbi reprodukcijos dalis. Žmonėms, kuriems sunku pastoti, kiaušialąstės gali būti paimtos apvaisinti už kūno ribų, o gydytojas pristato apvaisintus embrionus ir skatina juos implantuoti. Kiaušialąsčių tyrimas suteikė mokslininkams daug informacijos apie tai, kaip žmonės dauginasi ir kaip kiaušialąstės vystosi organizme, nuo pradžios iki pabaigos.
Žmonėms kiaušialąstės gaminasi reguliariu ciklu, kartu su nuolatiniais hormonų lygio pokyčiais, kurie yra skirti paruošti organizmą kiaušialąstės apvaisinimui ir vėlesniam implantavimui bei nėštumui. Kūnas ir toliau kartos šiuos ciklus, kol prasidės nėštumas arba prasidės menopauzė.