Kiaušidžių neoplazma yra nenormalių ląstelių arba audinių, atsiradusių kiaušidėse, rinkinys. Taip pat žinomas kaip kiaušidžių navikas, dėl šio tipo augimo gali susidaryti gerybinė cista arba piktybinis navikas. Norint nustatyti kiaušidžių neoplazmo sudėtį, būtina atlikti išsamų tyrimą ir bandymą. Jei patvirtinamas kiaušidžių vėžys, gydymas gali apimti operaciją ir chemoterapijos bei spindulinės terapijos skyrimą.
Nėra žinomos nenormalaus ląstelių vystymosi priežastys, susijusios su neoplazmų susidarymu. Teigiama, kad po menstruacijų vykstantis audinių atsinaujinimo proceso sutrikimas gali prisidėti prie tokio nenormalaus ląstelių vystymosi. Padidėjęs hormonų kiekis, susijęs su menstruacijomis, taip pat gali turėti įtakos nenormalaus ląstelių augimo stimuliavimui.
Susidarančio kiaušidžių neoplazmo tipas priklauso nuo jo vystyme dalyvaujančių ląstelių kategorijos. Stromos neoplazmos išsivysto hormonus gaminančiame audinyje, kuris palaiko kiaušides. Epiteliniai navikai yra tie, kurie susidaro išorinio kiaušidžių sluoksnio arba paviršiaus audinio ląstelėse. Lytinių ląstelių neoplazmos susidaro toje kiaušidės dalyje, kuri gamina kiaušinėlius.
Gerybinis kiaušidžių navikas paprastai susideda iš nenormalių ląstelių, kurios neplinta į aplinkinius audinius ar organus. Gerybiniai navikai paprastai negydomi ir laikui bėgant gali ištirpti savarankiškai. Piktybiniai navikai gali plisti į kitas kūno dalis arba metastazuoti, paveikdami tiesioginius audinius ir ląsteles, kraujotaką ar limfinę sistemą.
Moterims, turinčioms piktybinį kiaušidžių naviką, gali pasireikšti įvairūs simptomai, kurie gali imituoti kitų būklių simptomus. Kiaušidžių vėžys neturi jokių specifinių lengvai atpažįstamų simptomų. Kiaušidžių vėžio simptomai paprastai išlieka nuolatiniai ir laikui bėgant palaipsniui blogėja.
Pacientams, kuriems yra piktybinis kiaušidžių navikas, gali atsirasti diskomfortas dubens srityje, pilvo patinimas ir jautrumas bei nuolatinis, staigus noras šlapintis. Kai kurioms moterims gali pasireikšti staigus nepaaiškinamas vidurių užkietėjimas, lėtinis pykinimas ar virškinimo sutrikimas arba mėnesinių ciklo pokyčiai. Papildomi požymiai gali būti apetito praradimas, mieguistumas ir apatinės nugaros dalies skausmas.
Kadangi nėra standartinės tyrimo procedūros kiaušidžių vėžiui nustatyti, gali būti atliekami įvairūs atrankiniai ir preliminarūs tyrimai. Moterims gali būti atliktas dubens tyrimas ir ultragarsas, siekiant įvertinti kiaušidžių būklę ir patikrinti, ar nėra kokių nors nukrypimų. Kiaušidžių vėžio požymiai gali būti toliau vertinami atliekant CA 125 kraujo tyrimą, kuris įvertina CA 125 kiekį kraujyje. Padidėjęs šio natūraliai susidarančio baltymo kiekis gali rodyti piktybinį naviką arba kiaušidžių vėžį. Norint gauti išsamesnius paveiktų kiaušidžių vaizdus, gali būti naudojami papildomi tyrimai, pvz., magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir kompiuterinė tomografija (KT).
Įtarus piktybinį naviką, gali būti atliekama chirurginė procedūra, žinoma kaip laparotomija, siekiant patvirtinti naviko sudėtį. Norint pasiekti pilvo ertmę ir paimti pilvo ertmės skysčio bei paveiktos kiaušidės biopsiją, reikia atlikti pjūvį pilvo srityje. Kai kurioms moterims gali būti taikoma mažiau invazinė procedūra, vadinama laparoskopija, kuri apima dviejų mažų pjūvių įvedimą ir tokių pat mažų įrankių naudojimą biopsijai atlikti. Patvirtinus kiaušidžių vėžio diagnozę, bus nustatytas neoplazmo tipas ir pašalintas pažeistas audinys.
Nustačius kiaušidžių vėžio stadiją, paprastai atliekama skalė nuo vieno iki keturių. Tie, kuriems buvo paskirta viena stadija, neišplito už kiaušidės ribų ir yra ankstyvoje vystymosi stadijoje. Antroji ir trečioji stadijos skiriamos tiems vėžiams, kurie išplito į kitas dubens ar pilvo vietas, įskaitant limfmazgius. Kiaušidžių vėžys, nustatytas kaip ketvirta stadija, yra pažangiausioje vystymosi stadijoje ir išplito už pilvo srities.
Pradinis piktybinio kiaušidžių naviko gydymas paprastai apima neoplazmo, taip pat kiaušintakių, abiejų kiaušidžių ir gimdos pašalinimą. Aplinkiniai audiniai ir limfmazgiai taip pat gali būti pašalinti ir išsiųsti laboratorinei analizei. Po operacijos chemoterapija ir spindulinis gydymas gali būti naudojamas tolesniam likusių vėžinių ląstelių naikinimui.
Chemoterapija apima geriamųjų arba intraveninių vaistų nuo vėžio, skirtų vėžinėms ląstelėms nukreipti ir išnaikinti, vartojimą. Asmenys, kuriems taikoma chemoterapija, gali patirti šalutinį poveikį, įskaitant pykinimą, nuovargį ir svorio kritimą. Radiacinė terapija paprastai naudojama pažengusio kiaušidžių vėžio gydymui ir apima labai koncentruotų energijos spindulių, nukreiptų būtent į paveiktą vietą, naudojimą, kurie padeda pašalinti vėžines ląsteles. Su spinduline terapija susijęs šalutinis poveikis yra nuovargis ir paraudimas arba dirginimas vartojimo vietoje.