Kibernetinė ataka – tai bandymas pakenkti kompiuterinės sistemos funkcijoms arba jai pakenkti arba be jų leidimo sekti asmenų judėjimą internete. Tokio tipo atakos gali būti nepastebimos galutiniam vartotojui ar tinklo administratoriui arba gali sukelti tokį visišką tinklo sutrikimą, kad nė vienas iš vartotojų negali atlikti net pačių elementariausių užduočių. Dėl vis sudėtingesnių tokių tinklo atakų, veiksmingos programinės įrangos apsaugos kūrimas yra nuolatinis procesas.
Svarbu suprasti, kad kibernetinė ataka gali būti gana nekenksminga ir nepadaryti jokios žalos įrangai ar sistemoms. Taip yra dėl slapto šnipinėjimo programų atsisiuntimo į serverį arba standųjį diską be įrangos savininko žinios ar sutikimo. Tokio tipo kibernetinės atakos atveju pagrindinis tikslas paprastai yra rinkti informaciją, pradedant nuo bendrų judesių ir paieškų, kurias atlieka įgalioti vartotojai, iki pagrindinių dokumentų ar informacijos, kuri saugoma standžiajame diske arba serveryje, kopijavimo ir persiuntimo. Nors galutinis tikslas yra užfiksuoti ir perduoti informaciją, kuri padėtų gavėjui gauti tam tikros finansinės naudos, šnipinėjimo programa tyliai veikia fone ir mažai tikėtina, kad ji neleis atlikti jokių įprastų sistemos funkcijų.
Tačiau kibernetinė ataka gali būti piktavališka. Tai pasakytina apie virusus, kurie skirti išjungti tinklo ar net vieno kompiuterio, prijungto prie interneto, funkcionalumą. Tokio pobūdžio situacijose tikslas yra ne rinkti informaciją niekam nepastebėjus, o sukelti problemų visiems, kurie naudojasi užpultu tinklu ar prie jo prijungtais kompiuteriais. Galutinis rezultatas gali būti laiko ir pajamų praradimas bei galbūt prekių ir paslaugų tiekimas įmonės klientams, kuriuos paveikė ataka, sutrikimas. Daugelis įmonių šiandien imasi veiksmų, siekdamos užtikrinti, kad tinklo saugumas būtų nuolat gerinamas, kad būtų išvengta tokio tipo kenkėjiškų kompiuterių atakų.
Kibernetinių atakų kategorijai priskiriami ir kiberteroristų bandymai kištis į elektros tinklų ir kitų viešųjų paslaugų teikimo priemonių funkciją. Kadangi tokio pobūdžio išpuoliai gali greitai sugadinti šalies infrastruktūrą, jie laikomi idealia priemone susilpninti tautą. Taikant strategiją, kurioje naudojama daugybė kibernetinių atakų, skirtų vienu metu sutrikdyti kelias skirtingas pagrindines sistemas, teoriškai tauta negalės sėkmingai įveikti nė vienos iš atakų, kol nepadaryta didelė žala. Laimei, daugelis šalių pripažįsta labai realią kibernetinio terorizmo grėsmę ir imasi veiksmų, kad apsaugotų vyriausybės ir viešųjų tarnybų sistemas nuo bet kokio tipo interneto atakų, taip pat rankinio programinės įrangos, galinčios sutrikdyti sistemas, įdiegimo.
Kaip vyriausybės ir korporacijos turi žinoti apie kibernetinės atakos galimybę, asmenys taip pat turi imtis veiksmų, kad apsaugotų savo namų kompiuterius ir susijusią įrangą nuo atakos. Pagrindinė prevencinė priemonė – užtikrinti aukštos kokybės antivirusinę ir šnipinėjimo programinę įrangą ir ją reguliariai atnaujinti. Galutiniai vartotojai, prieš įkeldami juos į standųjį diską, taip pat turėtų nuskaityti ir nuskaityti failus arba programas, kurios yra saugomos CDR arba panašioje nuotolinio saugojimo sistemoje.