Kibernetinis karas yra terminas, naudojamas apibūdinti interneto naudojimą kariaujant virtualiame pasaulyje, dažnai turint realių padarinių fiziniame pasaulyje. Nors paprastai kibernetinis karas reiškia vienos suverenios valstybės atakas prieš kitą kibernetinėje erdvėje, jis taip pat gali būti naudojamas apibūdinti išpuolius tarp korporacijų, teroristinių organizacijų arba tiesiog asmenų, vadinamų programišiais, kurie pagal savo ketinimus suvokiami kaip karingi, atakas. Pastaraisiais metais kibernetinis karas sukėlė didelį susirūpinimą didžiosioms planetos valstybėms, ir dabar beveik kiekviena nacionalinė kariuomenė turi savo padalinį, skirtą kibernetiniam karui vykdyti ir gintis nuo jo.
Pasauliui vis labiau susijungus į tinklus, vis svarbesnės sistemos tampa jautresnės atakoms kibernetinėje erdvėje. Nors tam tikros karinės sistemos išlieka prieinamos tik būdamos vietoje esančiame terminale, didžioji dauguma svarbių sistemų, kurios valdo šiuolaikines tautas, dabar yra vienaip ar kitaip susietos su internetu. Nors šios sistemos yra apsaugotos aukštu saugumo lygiu, jos vis dėlto yra pažeidžiamos, o kibernetinis karas yra susijęs su trūkumų paieška ir jų išnaudojimu.
Yra trys pagrindiniai sektoriai, kuriuos taikosi dauguma kibernetinį karą dalyvaujančių tautų: finansų, infrastruktūros ir vyriausybės. Finansinės atakos gali sutrikdyti pagrindines pasaulio rinkas, panaikindamos elektroniniu būdu valdomas prekių biržas arba nutraukdamos didžiųjų bankų ar mažmenininkų internetines operacijas. Infrastruktūros atakos gali pakenkti tautai, kai išjungiamos svarbios komunalinės sistemos, pvz., elektros tinklai, arba sugriaunamos kitos, pavyzdžiui, atidaromos užtvankos arba trukdoma oro eismo valdymo sistemai. Vyriausybės atakos gali nutraukti vyriausybės pareigūnų galimybę bendrauti vieniems su kitais, pavogti slaptus skaitmeninius ryšius arba viešai paskelbti informaciją, pvz., mokesčių informaciją, socialinio draudimo informaciją ar kitus asmens duomenis.
2009 m. buvo paskelbta ataskaita, rodanti, kad Jungtinių Valstijų elektros tinklas buvo neįtikėtinai jautrus atakoms kibernetinėje erdvėje, o tai gali sužaloti tautą, atjungus elektros tiekimą šimtams milijonų žmonių. Ataskaitoje teigiama, kad tinklą jau pažeidė Rusija ir Kinija, kurios abi paliko programinę įrangą, kurią galima nuotoliniu būdu suaktyvinti sistemai valdyti. Nors tokia ataka dar neįvyko niekur pasaulyje, tačiau kartu su įprastine karine ataka ji gali pasirodyti katastrofiška.
Daugelis svarbių karinių sistemų taip pat yra jautrios virtualioms atakoms. Pavyzdžiui, palydovinės sistemos, nors ir saugomos dideliu saugumu, kartais buvo pažeistos. Jei priešas perimtų šnipinėjimo palydovų ar palydovų, kurie tiekia GPS duomenis orlaiviams ir raketoms, kontrolę, tai gali būti didelis smūgis kariuomenei.
Pastaraisiais metais tapo akivaizdu, kad didžiosios pasaulio karinės valstybės kibernetiniam karui skiria daug energijos ir pinigų. Daugiausia spaudos sulaukė Kinija dėl savo programų, tačiau pasirodė pranešimų ir apie JAV bei Rusijos programas. Nors šios atakos dažniausiai buvo geranoriškos, jos sudaro pagrindą būsimiems karams, kurie gali būti vykdomi daugiausia naudojant ryšių technologijas.