Kas yra kietojo kūno diskas?

Kietojo kūno diskas yra įrenginys, dažnai naudojamas su kompiuteriais ir panašia technologija, kuris saugo duomenis trumpalaikėje arba ilgalaikėje atmintyje. Tokio tipo įrenginiai skiriasi nuo diskų įrenginių tuo, kad diskų įrenginiuose yra fizinis diskas, kuris sukasi, kai duomenys įrašomi į diską arba iš jo gaunami, o kietojo kūno diskuose nėra jokių vidinių judančių dalių. Atmintis saugoma mikroschemose pačiame diske, o tai turi daug galimų pranašumų ir trūkumų. Kietojo kūno diskas gali būti sukurtas naudojant skirtingas technologijas, kad veiktų kaip nepastovi arba nepastovi atmintis.

Yra daugybė skirtingų įrenginių, kuriuose duomenims saugoti naudojamas kietojo kūno diskas, įskaitant „flash drives“, fotoaparatų ir telefono atminties korteles bei skaitmeninius vaizdo įrašymo įrenginius (DVR). Diskų įrenginyje arba standžiajame diske yra magnetinis diskas, kuris sukasi ir skaitymo / rašymo galvutės gali saugoti ir gauti duomenis. Kietojo kūno diskas neturi tokių judančių dalių, vietoj jų naudojamos mikroschemos ir įvairios atminties formos, todėl jis vadinamas „kietojo kūno“, nes naudojamas nejuda.

Kadangi kietojo kūno diske nėra judančių dalių, paprastai yra mažesnė aparatinės įrangos gedimo dėl smūgio ar vibracijos tikimybė. Diskų įrenginiai gali būti sugadinti dėl to, kad galvutės pasislenka iš tinkamos padėties, todėl neįmanoma pasiekti arba išsaugoti duomenų diske be pataisymo. Tokio tipo gedimas negali įvykti naudojant kietojo kūno diską, o pats diskas paprastai yra mažiau linkęs į mechaninius gedimus dėl pakartotinio naudojimo. Šie diskai taip pat gali greičiau pasiekti juose saugomus duomenis ir naudojant neskleidžia tiek daug garso.

Kita vertus, kietojo kūno diską paprastai yra brangiau gaminti esant dideliam atminties kiekiui, todėl jis paprastai naudojamas mažesniems duomenų saugojimo tikslams. Atsižvelgiant į kietojo kūno diske naudojamos aparatinės įrangos tipą, ji gali būti nepastovi arba nepastovi atmintis. Nepastovi atmintis reikalauja maitinimo šaltinio, kad būtų išsaugoti visi joje saugomi duomenys – jis dažnai naudojamas kompiuterio laisvosios kreipties atminčiai (RAM), o be maitinimo duomenys prarandami. Kita vertus, nepastovi atmintis nereikalauja energijos, kad būtų išsaugoti joje saugomi duomenys, ir dažnai naudojama „flash“ atmintyje ir išoriniams saugojimo įrenginiams.