Kifoskoliozė yra paprastas žodis, jungiantis medicininius terminus kifozė ir skoliozė, ir kuris kai kuriose literatūroje taip pat gali būti parašytas kaip skoliokifozė. Kiekvienas iš šių terminų suteikia žodžio apibrėžimo raktą. Skoliozė reiškia slankstelių lenkimą į šoną arba į šoną, o kifozė reiškia viršutinės nugaros dalies lenkimą į priekį, suspaudžiant slankstelius ir sukuriant tai, kas gali atrodyti kaip kupra ar kupra. Klausimas tampa painus, nes kai kuriuose šaltiniuose kifoskoliozę ir kifozė nurodoma kaip sinonimus, tačiau geresnės reputacijos apibrėžimai neturi būti susiję su stuburo išlinkimais į šonus arba į šonus.
Taigi kifoskoliozę galima vertinti kaip gana retą sutrikimą, kuris gali pasireikšti įvairiomis aplinkybėmis. Jis gali būti susijęs su tam tikra liga, pvz., Marfano sindromu arba osteo imperfecta (trapių kaulų liga), arba retai gali pasireikšti kūdikystėje. Kai kurie vyresni suaugusieji gali juo susirgti, o ypač osteoartritu sergantys žmonės gali būti labiau linkę į jį. Vien kifozė pasireiškia daug dažniau, tačiau abi sąlygos gali būti rimtos ir gali prireikti gydymo.
Pagrindiniai simptomai gali būti tam tikras nugaros skausmas, stuburo išlinkimas į priekį ir į šonus bei nugaros susigūžimas ar smukimas. Priklausomai nuo lenkimo į priekį laipsnio, kvėpavimas gali sutrikti, nes sritis, kurioje yra plaučiai, gali būti labai suspausta. Dar rimtesniais atvejais gali atsirasti kitų simptomų, įskaitant ribotą tam tikrų kūno vietų judėjimą. Atlikti pagrindines užduotis gali būti sunku, kai kreivumas yra stiprus.
Gydytojas greičiausiai nepastebės ryškios kifoskoliozės, tačiau gali prireikti tam tikrų nuskaitymų, pvz., Rentgeno spindulių arba magnetinio rezonanso tomografijos (MRT), kad būtų galima nustatyti kreivumo laipsnius. Šio laipsnio suvokimas gali padėti nustatyti gydymą, tačiau gydymas taip pat turi būti analizuojamas atsižvelgiant į būklės priežastį. Ne visos priemonės yra vienodos arba vienodai tinkamos visiems pacientams.
Kai kurios gydymo galimybės apima fizinę terapiją, kuri gali padėti ištaisyti nedidelį kreivumo laipsnį. Galima apsvarstyti ir kitus dalykus, įskaitant petnešų naudojimą lenkimui stabilizuoti ir palaipsniui koreguoti. Kai kreivumas itin ryškus, galima atlikti operaciją, kurios metu stuburą galima ištiesinti įvairiais būdais. Iš galimų problemos sprendimo būdų chirurgija gali turėti didžiausią komplikacijų riziką, tačiau ji taip pat gali būti veiksmingiausia.
Žmonėms, sergantiems vidutinio sunkumo, sunkia ar progresuojančia kifoskolioze, medicininė priežiūra yra naudinga. Specialistai, galintys specialiai gydyti šį sutrikimą, yra ortopedai ir kartais neurochirurgai, jei prireiktų stuburo operacijos. Atsižvelgiant į sutrikimo priežastį, žmonėms taip pat gali prireikti kitų specialistų pagalbos.