Kinijos filosofija apima idėjas apie egzistavimą, priimtas milijonų žmonių iš Kinijos ir kitų tautų, kai kurie tūkstančius metų. Daoizmo, dzenbudizmo ir konfucianizmo sistemos yra vienos iš pradinių kinų filosofijos mokyklų. Rašytojai ir mąstytojai, tokie kaip Lao Tse, Sun Tzu ir pats Konfucijus, prisidėjo prie Kinijos ir viso pasaulio kultūros. Kinų idėjos apima pirmenybę nusistovėjusiai tvarkai ir dvasingumui, kuris nėra lengvai apibrėžiamas žodžiais. Šios sąvokos buvo Vakarų filosofų žavesio ir studijų šaltinis šimtmečius.
Kinų filosofijos ištakos yra VI amžiuje prieš Kristų, kai Lao Tse, o vėliau Konfucijus sukūrė savo tradicijas. Po šimtmečio kareivis Sun Tzu parašė „Karo meną“ – ginkluotos kovos filosofiją, kuri tebenaudojama ir šiandien. 6-ajame mūsų eros amžiuje Indijos misionieriai savo budizmo tikėjimą atnešė į Kiniją, kur jis peraugo į dzenbudizmo kelią. Šie ir kiti Kinijos požiūriai įgijo pasitikėjimą Vakarų visuomenėje, kur jie padarė įtaką daugeliui mąstytojų, rašytojų ir menininkų. Pastaraisiais metais Kinija kaip tauta priėmė komunizmo idealus ir filosofiją.
Taoizmas yra kinų filosofija, pagrįsta Lao Tse mokymu. Filosofija moko, kad gyvenimas yra skirtas patirti, o ne objektyviai stebėti, ir kad pats objektyvumas nėra nei įmanomas, nei pageidautinas. Vietoj to, žmonės turėtų stengtis gyventi harmonijoje su juos supančiu pasauliu, vykdydami įvairias dvasines ir psichines praktikas ir veiklą. Ši filosofija puikiai derėjo su budizmu, kuris įspėja apie materialius troškimus. Zen budizmas, išskirtinė kinų budizmo versija, pataria medituoti ir abstrakčias dvasios būsenas pasiekti nušvitimo, savotiškos bežodės išminties.
Priešingai, K’ung Fu’tzu, taip pat žinomo kaip Konfucijus, mokymai teigia, kad yra pasiekiamų žmogaus dorybių. Ir individai, ir visa žmonių visuomenė gali būti patobulinti, jei žmonės dirbs siekdami šių dorybių, kurias galima suskaidyti į griežtai struktūrizuotą sistemą. Ritualinis elgesys, mandagumas ir pagarba valdžiai turi savo vietas šioje sistemoje. Ši kinų filosofija ir vėlesnės jos atšakos darė įtaką Kinijos ir Azijos mąstymui apskritai per visą istoriją iki šių dienų. Kai kurie teigė, kad filosofija dera su griežtomis komunistinės valstybės struktūromis arba kad konfucianizmas vis dar išlieka dominuojančia filosofija šiuolaikinėje Kinijoje.
Vakarų visuomenė istoriškai kaitaliojo įtarumą Azijos žmonėms ir kultūroms bei susižavėjimą kinų filosofija ir gyvenimo būdu. 19 ir 20 amžiais Kinijos, Azijos ir Indijos filosofija darė įtaką Vakarų istorinėms asmenybėms, tokioms kaip Henris Davidas Thoreau, Martinas Liuteris Kingas jaunesnysis ir Johnas Lennonas. Kinijos įsitikinimai pasirodė tokiose populiariose Vakarų žiniasklaidos priemonėse kaip televizijos serialai „Kung Fu“ ir „Karate Kid“.