Kinų kūrimo mitas yra pasakojimas, kuriame detalizuojamas vienas požiūris į pasaulio kilmę ir viską, ką jis apima, pavyzdžiui, žemę, vandenį, dangų ir žmones. Ši legenda priskiria žemės pradžią dievo ir deivės darbui, panašiai kaip kitų kultūrų sukūrimo istorijos. Egzistuoja keletas kinų kūrimo mito požiūrių, tačiau populiariausias iš jų yra daoistų vienuolių mokymas, datuojamas maždaug 200 m. Common Era (CE). Istorija pasakoja apie visagalį milžiną, vardu Pangu, kuris gimė kiaušinio viduje, kuris augdamas galiausiai tapo per mažas, todėl jis atidarė viršutinę ir apatinę lukšto puses, kad suformuotų pagrindinę žemės struktūrą. Deivė, vardu Nu Wa, vėliau nukėlė Pangu darbus dar toliau.
Kai dvi Pangu kiaušinio pusės sudarė dangų ir žemę, kitos šio dievo kūno dalys suformavo pasaulio detales pagal šį kinų sukūrimo mitą. Pangu gyveno ir užaugo pakankamai aukštas, kad galėtų toliau atskirti dangų ir žemę per 18,000 XNUMX metų. Jam mirus, jo galūnės tapo kalnais, raumenys virto dirbama žeme, o ašaros, prakaitas ir kraujas sudarė upes. Kai kurios kinų kūrimo mito versijos byloja, kad ankstyvieji žmonių protėviai kilę iš blusų ir utėlių ant Pangu kūno. Kitos versijos žmogaus kūrybą priskiria Nu Wa darbui, kuri atėjo į žemę praėjus keliems šimtmečiams po Pangu mirties ir iš molio suformavo žmones, kad išlaikytų jai draugiją.
Nu Wa legenda primena paplitusią mitologiją, kai mityba kuria žmones pagal savo atvaizdą. Šioje kinų kūrimo mito dalyje taip pat aprašoma, kaip žmonės pirmą kartą buvo suskirstyti į bajorus ir paprastus žmones. Tie, kuriuos Nu Wa gamino rankomis, tapo turtingąja valdančia klase, o žemesniosios klasės – iš purvo lašelių, kuriuos deivė išmetė oru. Nu Wa šiame pasakojime taip pat priskiriamas prie pasaulio išgelbėjimo nuo griuvėsių dėl gaisrų ir potvynių, įvykusių pradėjus griūti dangui. Ji iš ištirpusios uolienos padarė pleistrus danguje esančioms skylėms, milžiniško vėžlio kojomis palaikė likusį griūvantį dangų ir netrukus po šio darbo mirė.