Kirilica abėcėlė yra abėcėlių šeima, naudojama įvairioms slavų kalboms ir kai kurioms neslavų kalboms, įskaitant beveik visas buvusios Sovietų Sąjungos kalbas. Kirilica yra trečioji oficiali Europos Sąjungos abėcėlė po lotynų ir graikų, nuo 1 m. sausio 2007 d., kai Bulgarija tapo nare. Kirilica abėcėlė pavadinta šventojo Kirilo, 9 amžiaus graikų misionieriaus slavų tautoms, padėjusio sukurti rašymo sistemą, vardu.
Kirilicos abėcėlė sukurta remiantis graikų abėcėle, o kitos raidės pridedamos garsams, kurie nėra graikų kalba. Šventasis Kirilas ir jo brolis šventasis Metodijus 860-aisiais sukūrė pirmąją žinomą slavų abėcėlę glagolitą, o jų mokiniai per ateinančius dešimtmečius ją patobulino kartu su ankstyvąja šventųjų kirilicos versija. Iki XII amžiaus kirilicos abėcėlė tapo pageidaujamu rašymo būdu slavų kalboms.
Per daugelį metų kirilicos abėcėlė pasikeitė. Rusijos caras Petras Didysis XVIII amžiaus pradžioje paragino abėcėlę suvesti į vakarietiškumą, nes tai yra dalis jo bendrojo plano dėl vakarietiškumo. Dėl to kirilicos abėcėlė tapo panašesnė į lotynišką abėcėlę, vartojamą anglų ir daugumos kitų Vakarų Europos kalbų. Dėl Rusijos politinio dominavimo Rytų Europoje kitos šalys, kurios naudoja kirilicą, taip pat priėmė lotyniškąją abėcėlės versiją.
Kirilicos abėcėlė ir slavų raštingumas tradiciškai švenčiami per šventųjų Kirilo ir Metodijaus šventę, Rytų stačiatikių šalyse – gegužės 11 d., o Romos katalikų šalyse – liepos 5 d. Bent jau nuo 1851 m. kai kuriose vietovėse ši šventė buvo žinoma kaip „bulgarų rašto diena“. Nacionalinės šventės, skirtos pagerbti brolius ir slavų raštingumą bei kultūrą, švenčiamos Bulgarijoje, Čekijoje, Makedonijoje, Rusijoje ir Slovakijoje.
Kai kurios kalbos, įskaitant azerbaidžaniečių, moldavų ir uzbekų, buvo parašytos lotyniška ir kirilicos abėcėle. Iširus Sovietų Sąjungai šios trys kalbos oficialią abėcėlę pakeitė iš kirilicos į lotynų, nors kai kuriose srityse kirilicos abėcėlė vis dar naudojama.