Kirpyklos kvartetas – tai muzikinis kvartetas, atliekantis kirpyklų muziką. Ši muzikos forma atsirado 1600-aisiais ir, kaip galite įtarti, išsivystė iš atsitiktinių draugų susibūrimų kirpyklose ir kitose viešose vietose. Jungtinėse Valstijose kirpyklų muzika ilgą laiką buvo siejama su juodaodžių bendruomene; kirpyklų atlikėjai dažnai pasirodydavo vodevilio tinkle, bent jau iki tol, kol radijas nepadarė tokių gyvų pasirodymų.
Barbershop muzika yra muzikos rūšis, kuriai būdinga keturių dalių harmonija, kuriai paprastai vadovauja antrasis tenoras, lydimas baritono, boso ir pirmojo tenoro. „Barbershop“ muzika paprastai būna labai aiškaus tono, su standartiniu matuokliu ir labai subalansuota harmonine forma; liaudiškai tariant, tai skamba gražiai, nors kai kurioms ausims šiek tiek senamadiškai. Sudėtingos kirpyklų muzikos harmonijos reikalauja kvalifikuotų dainininkų pasirodymų, o keturios dalys puikiai tinka keturių dainininkų grupėms, todėl kirpyklų kvartetas yra toks įprastas.
Klasikiniu būdu kirpyklų kvartetai puošėsi perdėtais dandikais su dailiai derančiais kostiumais, šiaudinėmis skrybėlėmis ir drąsiais kaklaraiščiais. Jie linkę rengtis derinančius drabužius, o kirpyklų kvarteto nariai dažnai dėvi juokingus ūsus, taip pagerbdami šios muzikinės formos istoriją. Kirpyklų kvartetai taip pat yra atviri moterims, o kai kurios moterų grupės save vadina „grožio salonų kvartetais“, kaip tradicinio kirpyklų kvarteto kvartetas.
Vienas ryškiausių kirpyklų muzikos bruožų yra skambėjimo akordas. Skambučio styga – tai unikalus balso efektas, sukuriamas, kai keturi balsai puikiai dera tarpusavyje, persidengia taip, kad sukuriama penktojo dainininko iliuzija. Skambėjimo akordas gali skambėti gana eteriškai ir yra labai atpažįstamas; dauguma kirpyklų grupių sunkiai dirba, kad tai pasiektų, ir pagrįstai didžiuojasi, kai joms pavyksta tai pasiekti.
Kirpyklų kvartetas buvo labai paplitęs XIX a. ir XX amžiaus pradžioje, o kai kurie kvartetai buvo gana žinomi. Tačiau atsiradus radijui gyvo pasirodymo paklausa ėmė blėsti ir daugelis kvartetų liko be darbo. Trečiojo dešimtmečio pabaigoje žmonės pradėjo nerimauti, kad ši unikali muzikinė forma bus prarasta amžiams, ir jie pradėjo kirpyklų atgimimą, siekdami skatinti kirpyklų muzikos išsaugojimą ir atlikimą. Kirpyklų kvarteto nariai dažnai priklauso atgimimo asociacijai, kad galėtų užmegzti ryšius su panašių pomėgių turinčiais kolegomis muzikantais.