Paprastoji lapė, kartais vadinama dykumos lape, yra Vulpes macrotis, mažiausia iš trijų Vulpes lapių genties atstovų, kilusių iš Šiaurės Amerikos. Jis randamas sausesnėse Amerikos pietvakarių ir vakarų dalyse, taip pat Baja, Kalifornijoje ir centrinėje bei šiaurinėje Meksikos dalyse. Kietoji lapė yra glaudžiai susijusi su greitąja lape Vulpes velox, ir nors buvo teigiama, kad tai ta pati rūšis, dauguma valdžios institucijų mano, kad jos skiriasi. Jie yra plėšrūnai, daugiausia gyvenantys ant mažų žinduolių, o jų populiacija svyruoja nuo vietinių prerijų šunų ir triušių populiacijų. Nors šiai rūšiai nelaikoma rimta grėsmė, dėl buveinių degradacijos ir susiskaidymo kai kuriose srityse sumažėjo populiacija.
Žyniai, druskingi arba šalavijų krūmynai, kadagių miškas ir vaismedžių sodai yra pageidaujamos buveinės lapėms. Jis taip pat randamas miesto vietovėse, kur yra pakankamai priedangos, kad paslėptų savo veiklą. Lapių arealas tęsiasi į vakarus nuo vakarinio Teksaso iki Naujosios Meksikos, vakarų Kolorado, Jutos, Nevados ir pietų Kalifornijos bei iš šiaurės iki pietryčių Oregono ir pietvakarių Aidaho. Meksikoje lapė aptinkama šiaurinėse Sonoros dalyse, šiaurinėje Čihuahua, vakarinėje Nuevo Leon ir šiaurinėje Zakatekaso dalyje, taip pat Baja pusiasalyje.
Lapės gyvena pavieniui arba poromis neišskirtinėse teritorijose, kurios gali sutapti viena su kita. Savo teritorijose jie turi iki dešimties tankų, kuriais naudojasi ištisus metus. Kartais jie perima prerijų šunų ar barsukų iškastas požemines struktūras. Jie yra naktiniai, dieną būna savo guolyje, o naktį išlenda medžioti prerijų šunis, triušius, žemes, smulkius graužikus ir ant žemės esančius paukščius.
Bendras 2.3–2.75 pėdų (apie 71–81 cm) ilgio lapės turi dideles ausis ir siaurus veidus. Jų kailis dažniausiai būna šviesių pilkų, geltonų arba šviesiai šviesių atspalvių su juodais apsauginiais plaukeliais, juodu arba rudu snukučiu ir juodu uodegos galu. Jie vidutiniškai sveria nuo 2.5 iki 5.5 svaro (1.1–2.5 kg), o patelės paprastai yra lengvesnės, bet ne trumpesnės nei patinai.
Jų veisimosi sezonas yra nuo gruodžio iki vasario, o jaunikliai gimsta po šešių savaičių ar dviejų mėnesių. Vadose vidutiniškai atsiveda keturi ar penki kūdikiai, o tėvai dalijasi jais rūpindamiesi. Šuniukai atjunkomi maždaug 8 savaičių amžiaus, su tėvais pradeda medžioti 12–16 savaičių, o tėvų globą palieka maždaug 8 mėnesių amžiaus.