Klaidingų atradimų dažnis (FDR) yra statistinis numatymas, kiek rezultatų galima tikėtis klaidingai teigiamų. Tai leidžia tyrėjams analizuoti duomenis, kad nustatytų, ar jie statistiškai reikšmingi, ar beverčiai. Atsižvelgiant į projekto tipą, gali būti didelė tolerancija dideliam klaidingų atradimų dažniui, nes kitos išvados vis dar galioja ir gali būti naudingos. Tyrėjai dažniausiai pateikia savo išvadų statistinę analizę ir tai aptaria savo darbų pristatyme.
Ši sąvoka yra susijusi su p reikšme – tikimybės gauti prasmingą ir pagrįstą rezultatą įvertinimu. Mažos p reikšmės rodo, kad duomenys nėra tokie reikšmingi, nes yra maža statistinė tikimybė, kad jie yra unikalūs. Pavyzdžiui, jei kas nors traukia spalvotus rutuliukus iš maišelio, kuriame yra trijų spalvų rutuliukai, tas asmuo tikisi ištraukti maždaug vienodą skaičių kiekvienos spalvos. Jei būtų ištraukta 20 rutulių ir 10 iš jų yra tos pačios spalvos, tai būtų statistiškai mažai tikėtina. Kad surastų p reikšmę, tyrėjas galėtų atlikti statistinę analizę, kad nustatytų, kokia tikimybė ištraukti 10 tos pačios spalvos rutulių ištraukus 20 kamuoliukų.
FDR atveju yra daugiau atleidimo nei naudojant p reikšmę. Užuot nagrinėję statistinę tikimybę, kad rezultatai iš tikrųjų yra unikalūs, jis tiria klaidingų teigiamų rezultatų, kurie gali būti rasti rezultatuose, skaičių. Didelis klaidingų teigiamų rezultatų skaičius vis tiek gali duoti naudingų duomenų. Tyrėjai turės sugebėti atpažinti ir pašalinti klaidingus teigiamus rezultatus, tačiau likusi informacija gali būti labai svarbi.
Klaidingo aptikimo dažniui nustatyti galima naudoti daugybę skaičiavimų. Jei tyrėjai nustato, kad šis rodiklis yra didelis, kai jie nustato eksperimentą, jie gali atlikti tam tikrus pakeitimus, kad galėtų jį kontroliuoti. Tai gali apimti tyrimo metodikos pakeitimus, pvz., gauti didesnį mėginį, kad būtų sumažintas klaidingų teigiamų rezultatų skaičius. Kruopštus tyrimo planavimas yra labai svarbus, nes šio proceso klaidos gali sukelti eksperimento problemų.
Galimos kompiuterinės programos, padedančios apskaičiuoti klaidingą aptikimo dažnį. Taip pat juos galima atlikti rankomis. Kurdami tyrimo metodiką, mokslininkai gali atlikti kai kuriuos skaičiavimus, kad nustatytų akivaizdžius projekto trūkumus prieš tęsiant eksperimentą. Tai gali padėti jiems rasti silpnąsias vietas ir jas išspręsti, kad eksperimentas būtų kuo stipresnis ir naudingesnis.